Kolegos apie Bronių Kutavičių: tai menininkas, kūręs daugiau nei muziką

Eidamas 90-uosius metus rugsėjo 29 d. užgeso viena garsiausių muzikos pasaulio žvaigždžių – kompozitorius, Nacionalinės premijos laureatas Bronius Kutavičius. „Jeigu paklaustume, kas yra lietuviška muzika – vienas iš atsakymų būtų B. Kutavičius. Būtent jo stiliaus unikalumas ir raiška neturi analogų lietuvių kompozitorinėje kūryboje“, – sakė Lietuvos kompozitorių sąjungos vadovas Mykolas Natalevičius, pridurdamas, kad iškilios B. Kutavičiaus asmenybės apimtis šiandienos netekties kontekste sunku suvokti, nes tai buvęs vienas konceptualiausių ir svarbiausių lietuvių kūrėjų.

B. Kutavičiaus muzikos misija muzikologų prilyginama „kultūrinei archeologijai“. „Išties, tos konceptualios jungtys tarp įvairių klodų, kurie dažnai smelkiasi į tolimus laikus, sugeneruoja B. Kutavičiaus unikalų archainio minimalizmo skambesį. Nors minimalizmas kaip reiškinys ir plito visame pasaulyje, tačiau aktyviausiais B. Kutavičiaus veiklos metais, kompozitorius sugebėjo suderinti archainį skambesį su šiuolaikinėmis priemonėmis“, – apie kompozitoriaus kūrybą kalbėjo M. Natalevičius.

Buvo gyvos muzikos šalininkas

Sakoma, kad B. Kutavičiaus muzika sykiu yra ir labai racionali, ir matematiškai tiksli, tačiau Kompozitorių sąjungos vadovas pasvarstė, kad tai, ko gero, nebuvo svarbiausia jo kūryboje. „Yra kolegų, kurie tuo metu labiau orientavosi į griežtus formalius principus. B. Kutavičius, priešingai, buvo gyvos muzikos šalininkas. Jo muzikos gyvumas, natūrali tėkmė derėjo su įvairiomis konceptualiomis raiškomis – jo raiškiomis grafinėmis partitūromis, unikaliais (apskritimo, kvadrato) principais užrašytomis.“

Paklaustas, ar B. Kutavičiaus senoji mokykla įsišaknys šiuolaikinėje muzikoje, M. Natalevičius atsakė, kad kalbėti apie tiesioginius svertus būtų sudėtinga, esant tokiam kūrybinių priemonių pliuralizmui.

„Susidomėjimo skambesio archaiškumu galima rasti pačioje įvairiausioje lietuviškoje muzikoje. Kalbant apie tiesioginę tąsą – vienas sekėjų, jaunesnės kartos kompozitorius Algirdas Martinaitis paminėjo, kad B. Kutavičiaus kūryba buvo kaip siekiamybė. Tie kompozitoriai, kurie jautė norą susisieti su archaiškais mūsų kultūros klodais – neišvengiamai patyrė tam tikrą B. Kutavičiaus įtaką, kurią jis perdavė ne tik savo tiesioginiams mokiniams ar kolegoms, bet apskritai visiems eksperimentuojantiems kūrėjams. Jeigu analizuotume eksperimentinės muzikos skambesio atsiradimą – natūralu, iškart atsiremtume į B. Kutavičių kaip platų inspiracijos šaltinį, jo muzikos įtaka labai stipri“, – pažymėjo M. Natalevičius.

Kūrybinis kelias atsiskleidė pilnai

Svarbu jausti, kad B. Kutavičius, savo misiją, panašu, atliko – sukurta tiek daug įvairių, konceptualių ir ryškių kūrinių, turinčių skirtingų savybių.

„Žvelgiant bendrai, į visą jo kūrybinį rezultatą – tai vienas sėkmingai dirbusių kūrėjų, nepaisant to sudėtingo laiko, kai egzistavo komunistinė situacija. Tuo metu, kai kurie autoriai priimdavo tam tikrus kompromisus, parašydavo kūrinių pagal tekstus, kuriuos tiesiog reikėdavo rašyti... Tačiau šioje vietoje, B. Kutavičius buvo nuoširdus ir atkaklus savo kūrybiniame kelyje (nepaisant žalų, dėl ko negaudavo ano meto privilegijų), jisai atliko savo misiją nesiblaškydamas. Niekada nelinko į kūrybinius kompromisus. Laikmetis specifinis, mechanizmo mastą sunku įsivaizduoti jame negyvenus, visgi ypatinga, kad būtent tas kūrybinis kelias atsiskleidė pilnai, kompozitorius įgyvendino viską, ką norėjo“, – konstatavo M. Natalevičius.

B. Kutavičiaus muzikos laukia dar labai ilga ir rimta ateitis

Prisimindamas savo mokytoją, kompozitorius Šarūnas Nakas pasakojo su B. Kutavičiumi susidūrę labai seniai, prieš 47-erius metus – M. K. Čiurlionio mokykloje, kur jisai tuo metu dirbo.

„Tuomet niekam ir į galvą negalėjo šauti, kokio masto tai asmenybė, kokios galios meną kurianti. Tačiau būtent mokyklos laikais atsirado tiesiog apakinę jo kūriniai, pavyzdžiui, – „Mažasis spektaklis“ arba „Paskutinės pagonių apeigos“, kurios, manau, suorientavo kelias muzikantų kartas Lietuvoje. B. Kutavičius yra visiškai nestandartinis menininkas, jo garsai – tai kur kas daugiau negu muzika – čia galima rasti magijos, mitologijos, tiesiog hipnozės, begalę politinių ir istorinių užuominų, tai, kuo jis išsiskyrė jau prieš penkiasdešimt metų. Lietuvių muzikos kontekste, pagal svarbą ir galią lygintinas tik su M. K. Čiurlionio poveikiu ir svarba“, – įsitikinęs Š. Nakas.

Įsijungęs į B. Kutavičiaus meno epopėją, Š. Nakas kartu su kolegomis reanimavo sovietinės cenzūros nurašytą vieną iš ankstesniųjų kompozitoriaus kūrinių – oratoriją, sukurtą 1970-aisiais. „Ji pragulėjo neliesta dvylika metų! Taip atsirado Vilniaus naujosios muzikos ansamblis, su kuriuo mes grojome jau specialiai mums parašytus kūrinius – kone aštuoniolikoje pasaulio šalių, didžiausiuose festivaliuose ir reikšmingiausiuose salėse. Tapome kolegos kaip kompozitoriai, esame ne kartą turiningai, atvirai aptarinėję įvairiausius pasaulio reikalus. B. Kutavičių laikau tiesiog likimo dovana man. Buvo be galo turiningi, įdomūs metai, su visokiausiais atradimais ir praradimais, klaidžiojimais, įvairiausiais apsisprendimais. Manau, kad B. Kutavičiaus muzikos laukia dar labai ilga ir rimta ateitis, ja bus domimasi, jinai kaskart ateityje atras vis naujų spalvų, naujų kontekstų“, – neabejojo Š. Nakas.