Kolegijai pateikti duomenys rodo, kad per metus šiuos muziejus vidutiniškai aplanko 13 496 lankytojai. Už parduotus bilietus per metus surenkama 19 113 litų, o už suteiktas kitas paslaugas – 1 675 litai.
Išanalizavę trijų Kauno miesto muziejų veiklos rezultatus ir palyginę juos su kitų miestų muziejais, savivaldybės specialistai siūlo muziejus sujungti į vieną biudžetinę įstaigą.
Savivaldybei priklauso Kauno miesto muziejus, M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos bei Povilo Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejai. Šiuo metu juose yra 64,1 etato, iš jų 11 – muziejininkų.
Panašų ekspozicijų plotą valdančių Klaipėdos miesto savivaldybės Mažosios Lietuvos istorijos, Alytaus kraštotyros, Jurbarko krašto ir Raseinių krašto istorijos muziejai rezultatais (visų trijų Kauno muziejų nuolatinių ekspozicijų plotas siekia apie 1000 kv. m) gerokai lenkia kolegas kauniečius. Kitur pritraukiama daugiau lankytojų ir gaunama daugiau pajamų.
Į ketvirtadaliu mažiau darbuotojų turintį Mažosios Lietuvos istorijos muziejų per metus užsuka 21 389 lankytojai. Daugiau nei dvigubai mažiau darbuotojų turintį Alytaus kraštotyros muziejų per metus aplanko 28 372 lankytojai.
Be to, trys iš keturių anksčiau paminėtų kitų miestų savivaldybių muziejų analogiškas Kauno įstaigas stipriai lenkia pagal per metus gaunamas pajamas už kitas suteiktas paslaugas.
Klaipėdos miesto savivaldybės Mažosios Lietuvos istorijos muziejus surenka 71 544 litus, Alytaus kraštotyros muziejus – 6 186 litus, Raseinių krašto istorijos muziejus – 2 312 litų.
„Akivaizdu, kad Kauno muziejai pritraukia per mažai lankytojų ir juose dirba per mažai specialistų. Šiuos trūkumus būtų galima taisyti įsteigiant profesionalių kultūros vadybininkų etatų. Jie turėtų rengti patrauklias edukacines ir kultūrines programas“, – teigė Administracijos direktoriaus pavaduotojas Dainius Ratkelis.
Pasak D. Ratkelio, sujungus muziejus, būtų palikti tik būtini administracijos darbuotojų etatai. Skaičiuojama, kad per metus pavyktų sutaupyti mažiausiai 200 tūkst. litų.
Šios lėšos galėtų būti skirtos muziejų materialinei bazei gerinti, eksponatams įsigyti, kultūros programoms.
Savivaldybės administracijos specialistai neatmetama galimybės, jog lankytojų skaičius galėtų išaugti muziejams glaudžiau bendradarbiaujant su Kauno turizmo informacijos centru bei Švietimo ir ugdymo skyriumi. Galutinį sprendimą dėl muziejų reformos turės priimti Kauno miesto taryba.
„Pastaruoju metu tenka išgirsti daug įvairių pasiūlymų tiek dėl koncertinių, tiek dėl muziejinių įstaigų pertvarkymo. Manau, būtų naudinga į juos atsižvelgti ir pateikti miesto tarybai svarstyti daugiau alternatyvių įstaigų sujungimo variantų“, – teigė Kauno meras Andrius Kupčinskas.
