Wirginia „Vika“ Szmyt – vyriausia didžėja Lenkijoje, o gal ir pasaulyje. Gimusi 1938 m. Vilniuje, pagal išsilavinimą pedagogė, ji dirbo su neįgaliais vaikais ir problemų turinčiu jaunimu, ilgus metus buvo nepilnamečių kalėjimo direktorė, o išėjusi į pensiją tapo sidabrinės kartos aktyviste. W. Szmyt groja ir skirtingas kartas vienijančiuose šokių vakarėliuose, ir madingiausiuose jaunimo klubuose.
Dokumentinio filmo „Vika!“ premjera vyko išskirtiniame HBO seanse kovo 25 d. Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ industrijos renginio „Meeting Point Vilnius“ metu.
Po kino seanso vykusioje klausimų ir atsakymų sesijoje paklausta, kaip pradėjo didžėjauti, W. Szmyt sako, kad viskas labai paprasta – 60-ies išėjusi į pensiją pradėjo dirbti su senjorais ir tuomet nusprendė, kad neketina senatvės praleisti „sėdėdama kaip pelargonija lange“. Neseniai 86-erių sulaukusi W. Szmyt didžėjauja jau 26-erius metus.
Per šią jau beveik tris dešimtmečius trunkančią karjerą W. Szmyt tapo ne tik Varšuvos, bet ir Europos sostinių naktinių klubų žvaigžde – vardija, kad yra grojusi Londone, Paryžiuje, Budapešte, Bukarešte ir kitur, o kitas numatytas pasirodymas – Nicoje. Tačiau ji pripažįsta, kad iki šiol jaudinasi prieš kiekvieną pasirodymą.
„Bet aš žinau, kad man nereikia lenktyniauti kaip didžėjai, kad būčiau geriausia, nes mano tikslas – parodyti visiems, tiek mano kartai, tiek jaunimui, kad jūs galite daryti viską, ką tik norite. Senatvė – ne liga, kad vos tik išėjusi į jau ketinu sėdėti lauke ir maitinti balandžius. Galima kažką veikti, ir tik nuo mūsų priklauso, kad ta senatvė būtų aktyvi ir veikli“, – renginyje pasakojo filmo herojė.
Ką tik filmą peržiūrėjusiems žiūrovams smalsaujant, kaip W. Szmyt iki šiol tokia energinga, ji atskleidė, kad jokios paslapties nėra, svarbiausia – požiūris ir užsidegimas. Vis dėlto, didžėja pasidalijo ir savo rutinos detalėmis.
„Myliu gyvūnus, todėl nenešioju kailio, tačiau gyvenu ne taip jau ir sveikai – miegoti einu vėlai, nes namo grįžtu naktį arba paryčiais, bet visada blaivi. Niekada negėriau ir nerūkiau, net būdama studentė. Lankytis SPA, sanatorijose ar grožio salonuose neturiu laiko, tačiau dirbu, tvarkausi namus ir visada esu užsiėmusi“, – pridūrė ji.
86-erių W. Szmyt taip pat pabrėžė savarankiškumo svarbą: „Turiu savo vaikus, anūkus, bet mano gyvenimas ir nepriklausomybė man labai svarbūs. Žinau, kad prireikus jie mane parems, tačiau ir jie, ir aš turime savo gyvenimus.“
Tiek filme, tiek gyvenime ne tik energija, bet ir spalvomis besipuošianti W. Szmyt taip pat atskleidė, kad svarbiausia – rengtis tai, kas patinka: „Drabužius perku įprastose parduotuvėse. Nemėgstu sijonų, visada renkuosi kelnes, nes daug vaikštau ir taip patogiau. Rengdamasi pasirenku ir ryškių, spalvotų drabužių. Mėgstu auksinius batus.“
Paklausta, ką išsineš iš bendro projekto su W. Szmyt, režisierė A. Zwiefka paatviravo, kad svarbiausias jas vienijantis dalykas – gyvenimo alkis.
„Jei turi šį alkį ir jį puoselėji, gali būti laimingas net ir 85-erių. Tačiau nesuklyskit – ir Vika turi blogų akimirkų, net ir šiandien tokių buvo. Bet, nepaisant to, ji sąmoningai apsisprendžia keltis ir eiti, daryti. Norėčiau, kad ir žiūrovai būtent tai išsineštų iš šio filmo, nes tai išsinešiau ir aš“, – sako A. Zwiefka.
Filmą bendrai prodiusavo „HBO Max“ ir „My Way Studio“. Neseniai Latvijoje vykusio „Artdocfest“ festivalio „Baltic Focus“ programoje filmas įvertintas geriausio režisieriaus apdovanojimu, o šių metų Lenkijos kino apdovanojimuose „ORLY“ jis nominuotas geriausio dokumentinio filmo kategorijoje.
