Asmeninių interesų neįžvelgė
VTEK, anot T. Čaplinsko, gavo pranešimą, kuriame pareiškėjai nurodė su atrankos komisija L. Vilimienę siejančius ryšius.
„Nurodyti ryšiai galbūt ir teisingi: vadovė su kitais atrankos komisijos nariais – tam tikruose kolegiškuose santykiuose, taip pat su komisijos pirmininke kultūros viceministre Daina Urbanavičiene. Ministerija sudarė atrankos komisiją, natūralu, delegavo kai kuriuos darbuotojus iš ministerijos. Galbūt čia pareiškėjai įžvelgė tam tikrą problemą? Bet nei vienu atveju komisija neįžvelgė, kad tie ryšiai suponuotų asmeninį interesą atrankos komisijos pirmininkės, dėl kurio ir prašyta atlikti komisijos tyrimą“, – tikino T. Čaplinskas.
Anot jo, galimam interesų derinimo įstatymo pažeidimui konstatuoti arba įžvelgti galimą pažeidimą būtina sąlyga – aiškiai išreikšto privataus intereso egzistavimas.
„Šiuo atveju, VTEK vertino, kiek pati atrankos komisijos pirmininkė galėtų būti suinteresuota vienos ar kitos kandidatūros. Kadangi VTEK buvo prašoma įvertinti, kiek galėjo būti veikiamas kitų atrankos komisijos narių šališkumas, su kuriais galimai turi tam tikrų ryšių komisijos pirmininkė. VTEK pasisakė: buvimas kolega dar nesuponuoja interesų konflikto savaime, bendruoju atveju, jei nėra kitų aplinkybių ar labiau asmeninių ryšių. Žmonės keičia darbus... tiesiog yra kolegos. Savaime neatsiranda nei pavaldumas, nei kažkokie svaresni tarpusavio įsipareigojimai, kurie lemtų asmeninius pasirinkimus. Komisija vadovaujasi praktika, kuri suformuota administracinių teismų išaiškinimais, kurių simpatijomis / antipatijomis – subjektyviais dalykais grindžiami savaime nereiškia, kad sprendimai įtakojami asmeninių interesų“, – aiškino T. Čaplinskas.
Atliko patikrinimą
Paklaustas, ar komisija tikrino galimus ryšius, galbūt konkurso laimėtoją ir atrankos komisijos narius sieja ne tik kolegiški santykiai, T. Čaplinskas pažymėjo, kad VTEK atliko tam tikrą patikrinimą, – bet tiek, kiek leidžia procedūros.
„Neišeinant iš tų aplinkybių, kurios nurodytos pranešime. Komisija galėtų daryti platesnį patikrinimą, kai yra atliekamas tyrimas, kai pateikiama indikacija, kad yra galimas konfliktas dėl to, ir dėl to. Aplinkybės tikslinamos, gilinamasi į jas. Šiuo atveju, komisija patikrinimą atliko galimų prielaidų – tų faktų, kurie buvo nurodyti apimtyje. Be abejo, kadangi kalbame apie asmenis, kurie teikia privačių interesų deklaracijas, tai duomenys buvo peržvelgti, kitos viešai prieinamos aplinkybės / duomenys, kuriuos komisija gali patikrinti neatlikdama tyrimo“, – sakė T. Čaplinskas.
Vis dėlto, jis pridūrė, kad sprendimas nepradėti tyrimo savaime nėra absoliučiai galutinis. „Jeigu komisija gautų papildomų duomenų, būtų kreiptasi kažką nurodant papildomai, arba tam tikrus duomenis nustatytų pati komisija – galima būtų naujai svarstyti, sugrįžti prie šito klausimo. Sprendimas nėra užkertantis kelią toliau tuo klausimu nesidomėti. Bet tik tuo atveju, jeigu bus kažkokie duomenys gauti, arba komisija pati juos nustatys“, – tikino T. Čaplinskas, kad „sprendimas proceso neuždaro.“
„Delfi“ primena, kad atrankos komisiją sudarė septyni nariai: kultūros viceministrė D. Urbanavičienė (komisijos pirmininkė), pianistas, muzikologas ir pedagogas doc. Saulius Gerulis, Kultūros ministerijos Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos grupės vadovė Janina Krušinskaitė, šios grupės vyresnioji patarėja Daiva Parulskienė, Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė, menotyrininkas, šokio istorikas ir kritikas prof. Helmutas Šabasevičius ir Kultūros ministerijos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vedėjas Virginijus Varnaitis.
Kaip numatyta teisės aktuose, vadovo konkursą laimėjusio asmens tinkamumas eiti pareigas tikrinamas teisėsaugos institucijų.
Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui L. Vilimienė vadovavo nuo 2018 m. rugpjūčio, prieš tai ji ilgus metus buvo LNOBT generalinio direktoriaus Gintauto Kėvišo pavaduotoja rinkodarai. L. Vilimienė taip pat dėsto muzikos vadybą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, anksčiau dirbo Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje teorinių disciplinų dėstytoja, Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre vadovavo Informacijos ir reklamos skyriui.
L. Vilimienė yra įgijusi muzikos istorijos specialybę tuometėje Lietuvos muzikos akademijoje bei vadybos magistro laipsnį BI Norvegijos vadybos institute ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitete.
LNOBT vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai.
