Leidėjams – proga pristatyti veiklos kryptį
„Darome Knygų mugę jau 24 kartą ir padarėme. Pirma jos diena turi karmą: vienais metais prasidėjo karas, kitais mugės nebuvo dėl karantino. Bet ji vėl pražys, bus tokia pati lankoma, kaip senais laikais, tarkime, prieš dešimtmetį“, – kalbėjo Lolita Varanavičienė, Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė, viena iš Vilniaus knygų mugės steigėjų.
Pasak jos, mugės programa šiemet – kaip niekada solidi. „Man regis, įvyko tai, ką visada laikėme mugės siekiamybe – tradiciniuose formatuose atsiranda naujas turinys“, – kalbėjo L. Varanavičienė.
Ji prisipažino, kad rengiant šią mugę jau iš anksto galvojama apie kitus metus, kai Vilniaus knygų mugė minės 25-erių metų jubiliejų.
„Knygų mugė – labai demokratiškas formatas leidėjui. Per Kalėdas leidžiame, ką norime parduoti, kad žmonės turėtų, ką padėti po eglute, o Vilniaus knygų mugė leidėjui yra savo krypties suvokimas ir pristatymas“, – kalbėjo L. Varanavičienė.
Ji pastebėjo, kad šiame renginyje žmonės gali rasti ir tas knygas, kurios nėra pasiekiamos komerciniais kanalais, nėra parduodamos prekybos centruose, tad leidėjui tai yra išskirtinė proga tapti svarbiausiu nepriklausomai nuo stendo dydžio ar lokacijos.
Vienas mėgstamiausių renginių žanrų – diskusijos
L. Varanavičienė prisiminė, kad pirmoje mugėje diskusijų nebuvo – iki šio žanro priaugta vėliau. Apskritai pirmoji mugė ir dabartinė – nesulyginami dalykai.
„Pirmojoje mugėje buvo labai nedrąsiai kalbama, ar įmanoma knygas pardavinėti internetu – man atrodė tokia nesąmonė, kaip galima pirkti knygas ne knygyne. Į mugę visi ėjo pirkti pigių knygų ir prisirinkti nemokamų lankstukų, kurie atrodė didžiulė vertybė. Patys leidėjai žiūrėjo į kultūrinę programą lyg iš saviveiklinės pozicijos – rinkomės gražiausius leidėjus, buvo vos ne arti „Duokim garo“ kažkas, bet šiandien mugė nuo to, ačiū Dievui, yra nutolusi, ji yra tai, apie ką svajojome, ji yra intelektualinių diskusijų, literatūrinės atminties vieta“, – kalbėjo ji.
Tarp šių metų diskusijų temų neišvengiamai bus Ukraina, taip pat bus kalbama apie knygos ateitį, kokią įtaką jai padarys dirbtinis intelektas ir tt. Jau tradiciniame tampančiame „šortų“ formate šįkart ne tik kritikai kalbins rašytojus, bet ir susitikę rašytojai kalbins vienas kitą.
Mugėje bus prisiminti šviesaus atminimo Kęstutis Navakas, Jūratė Baranova, Leonidas Donskis, Grigorijus Kanovičius. „Tie žmonės, kurie, atrodo, neseniai patys vaikščiojo mugės koridoriais – šiandien jų nėra, bet apie jų kūrybą kalba kiti“, – sakė L. Varanavičienė.
Ragina planuotis iš anksto
„Litexpo“ direktorius Jonas Sakalauskas sakė, kad, sprendžiant pagal išankstinius bilietų pardavimus, mugė grįžta į prieškrizinius laikus.
„Susidomėjimas didelis, reiškia, knygos skaitomos, žmonės nori patekti į šitą renginį. Pasiruošimas vyksta sklandžiai – kad įvyktų mugė, turime užsidaryti trims savaitėms, ir padarysime viską, kad viskas būtų laiku ir aukščiausia nata“, – kalbėjo jis.
J. Sakalauskas ragino pasirūpinti bilietais iš anksčiau, nes taip galima juos ir nusipirkti pigiau, ir nestovėti eilėse.
„Antras dalykas, nors daug svarbių renginių vyksta šeštadienį, siūlau mąstyti ir apie kitas dienas, pavyzdžiui, ketvirtadienį, bibliotekų dieną, kai yra mažesnis žmonių srautas – pasinaudokime galimybe būti mažesnėse spūstyse. Dėl viešojo transporto – mūsų partneris, Vilniaus miesto savivaldybė, tradiciškai paleis autobusą nuo Katedros aikštės, kuris atveš iki mūsų, greitieji autobusai stabtels „Litexpo“ aikštelėje, tad pasinaudokite galimybe atvažiuoti ne savo automobiliu. Parkavimo vietos tikrai bus, tačiau srautai, manome, bus net didesni nei pernai, tad tikimės supratingumo, kad spūsčių nepavyks išvengti, bet jos bus geriau suvaldytos“, – vylėsi jis.
Išskirtinis dėmesys prieinamumui
Vilniaus knygų mugė šįkart išskirtinį dėmesį skirs literatūros prieinamumo temai.
„Gestų kalbos vertėjai, baltosios lazdelės bus neatsitiktinumas, o gerai apgalvotos programos rezultatas“, – sakė Inga Davidonienė, Lietuvos audiosensorinės bibliotekos direktorė.
Mugėje planuojama kelti temas apie tai, kaip knygas skaito žmonės su negalia, turintys disleksijos sutrikimų, taip pat bus paliestas amžėjimo klausimas.
„Stenduose bus galima susipažinti su visuomenės įvairove, skirtingais skaitymo būdais, susipažinti su kitaip skaitančiais skaitytojais. Bibliotekų erdvėje irgi griausime mitus apie negalią. Skaitmeninė knyga yra leidybos ateitis – Lietuvos leidėjai įsitraukia į šiuos procesus, ir aš manau, didžiausią pokytį bus galima pasiekti tada, kai ta pati knyga bus prieinama visiems skaitytojams“, – kalbėjo I. Davidonienė ir išsakė viltį, kad prieinamumo tema bus ne vienkartinė, o strateginė Vilniaus knygų mugės kryptis.
AGATA muzikos salėje minės 25 metų jubiliejų
Agnė Begetė, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA direktorė, pasakojo vis dar dažnai išgirstanti klausimą, kas dalyvauja Knygų mugės muzikos salėje.
„Tai yra tie, kurie šiemet padarė kažką aktyvaus, naujo, išleido leidinį – nėra taip, kad man duobė karjeroje, tai padalyvausiu mugėje. Norinčių dalyvauti yra daugiau nei dalyvių, kiekvienas metras užimtas. Visi labai jaudinasi, ypač tie, kurie balkonuose, kad jų niekas nematys, tai labai kviečiu į balkonus, kur dar gal bus daugiau kuo kvėpuoti“, – juokėsi ji.
Kadangi šiemet AGATA mini 25-erių metų jubiliejų, jį palydės apdovanojimais. „Turėsime tradicinius apdovanojimus, kas buvo grojamiausias radijo stotyse, platformose, bet taip pat mes renkame gražiausią albumą, ne tuo, ką groja, o kaip atrodo, bus apdovanotas tokio gražiausio muzikos albumo autorius“, – pasakojo ji.
„Šiemet kas naujai bus apdovanota, tai auksiniai ir platininiai albumai, kas per istoriją yra surinkę virš tam tikro perklausų skaičiaus – turėsime aštuonis tokius albumus, apdovanosime penktadienio vakare“, – anonsavo ji.
Taip pat čia bus galima išgirsti diskusijų ne tik apie konkrečius albumus ar muziką, o apskritai muzikos industriją. „Pavyzdžiui, šnekėsime, kaip Vilniaus miesto politikoje atsispindės muzikinis gyvenimas, pavyzdžiui“, – pasakojo A. Begetė.
Lauks rašytojai iš Lietuvos ir užsienio
Vilniaus knygų mugės lankytojų kaip įprastai lauks įvairialypė programa. Skaitytojus į susitikimus kvies Undinė Radzevičiūtė, Rolandas Rastauskas, Antanas Šileika, Alvydas Šlepikas, Sigitas Parulskis, Tomas Venclova, Bernardas Gailius, Tomas Dirgėla, Diana Kleponė, Herkus Kunčius, Antanas A. Jonynas, Norbertas Černiauskas, Gabija Grušaitė, Mantas Adomėnas, Gina Viliūnė, Marius Čepulis, Rimantas Kmita, Andrius Tapinas, Violeta Tapinienė. Pirmąją savo knygą suaugusiesiems pristatys Lina Žutautė, iki šiol labiau pažįstama vaikams ir jų tėveliams, kaip Kakės Makės personažo autorė.
Kai kurie autoriai dėl knygų mugės pas skaitytojus grįžta net iš tolimiausių kraštų: mugėje išvysime Dalią Staponkutę, Vaivą Rykštaitę, Andrių Kleivą, Jolitą Herlyn, Kristiną Sabaliauskaitę.
Su skaitytojais susitikti atvyksta daugiau nei 20 užsienio autorių: Inga Ābele, Deborah Feldman, Graeme’as Macrae Burnetas, Eshkolas Nevo, Kristina Ohlsson, Anna Kamińska, Ilmaras Taska, Laura Vinogradova, Eva Mattsson, Kateryna Michalicyna, Paolo Giordano, Nigelis Warburtonas, Karen Swan ir daugelis kitų. Praeitą kartą mugėje viešėdama K. Swan, beje, užsiminė norinti rašyti knygą, kurios veiksmas vyktų Vilniuje.
Kviečia į Jaunųjų skaitytojų salę
Lietuvos kultūros instituto projektų vadovė ir Vilniaus knygų mugės kultūrinės programos kuratorė Aistė Žukauskaitė įsitikinusi – jaunųjų skaitytojų erdvės kūrimas mugėje yra be galo svarbus, siekiant užauginti jaunąjį skaitytoją bei suformuoti ar pastiprinti jo meilę rašytiniam žodžiui.
Pasak A. Žukauskaitės, renginių, veiklų bei dirbtuvių įvairovė Jaunųjų skaitytojų salėje išties stebins, o atrasti sau artimą sritį ar diskusiją galės kiekvienas. Be to, tradicines erdves papildys naujos, unikalios veiklos.
„Šalia tradicinių erdvių – kūrybos erdvės „Be formulių“, Bibliotekų ar Jaunimo taško – šiemet kviečiame užsukti ir į Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros kuruojamą Įsi-kūrybinės laboratorijos erdvę, skirtą įsi-kvėpti, įsi-žiūrėti, įsi-piešti, įsi-kūnyti į meninį knygos pavidalą, įsi-traukti į veiksmą, įsi-rišti knygą, įvairiai dalyvaujant įsi-jausti į knygos kūrimą ir ją įsi-mylėti. Kūrybinėje laboratorijoje vyks iliustracijų, autorinės knygos dirbtuvės, zinų kūrimo dirbtuves ves svečias iš Juodkalnijos Srdja Dragovićius, estų iliustruotoja Ulla Saar kvies į personažų ir komiksų kūrimo mokymus“, – vardija pašnekovė.
Lietuvos kultūros instituto projektų vadovė sako besitikinti, kad didelio dėmesio sulauks ir susitikimai su mylimais kino režisieriais bei muzikos atlikėjais. Be pramoginės dalies, diskusijų metu bus paliečiamos ir jautrios temos, gvildenami sudėtingi klausimai.
