Literatūrinis ekspresas

„Pirmą kartą Vilniuje lankiausi prieš dvidešimt trejus metus. Buvau dar visai jaunas, bet jau dalyvavau literatūros festivalyje. „Literatūrinis ekspresas“ – taip vadinosi traukinys, kuriuo keliavo daugiau nei 100 literatų iš 43 Europos šalių. Aišku, nuo to laiko labai daug kas pasikeitė! <...> Bet iš savo tėvų girdėjau, kad net ir sovietmečiu Lietuva (mes savo šalyje būtent taip ir vadiname – Lietuva) buvo europietiška šalis. Dabar tai irgi labai juntama. Visgi Vilnius pasikeitė į gera – pasivaikščiojome senamiestyje, buvome muziejuje – įspūdžiai dideli, labai gražus miestas, jaukus, žmogiškas, ir... labai žalias. Čia rašosi. Kai tik atvažiavau, – rašau“, – sakė L. Bugadze.

Patikinus, kad nekantriai lauksime naujose knygose kokios nors užuominos ar metaforos apie Vilnių, rašytojas prisiminė, kad, kai jis rašęs romaną apie jau minėtą dvidešimties metų senumo kelionę (kuris būtent taip ir vadinosi „Literatūrinis ekspresas“), ten yra Vilniaus epizodas.

„Truputį dokumentinis, truputį meninis. Deja, vertimų iš kartvelų į lietuvių kalbą yra labai mažai, beveik nėra... Labai norėčiau, kad išleistų jūsų nuostabia kalba. Pamatysime“, – aktyvesnio bendradarbiavimo vylėsi rašytojas.

Per autobiografijos prizmę

Kalbai pasisukus apie knygas, sugrįžome prie naujojo rašytojo romano „Sakartvelo vardu“, kuris literatūros kritikų vadinamas „savotiška XX a. 80-ųjų – 90-ųjų Sakartvelo autobiografija“, neatsiejama nuo mitingų, kovų už laisvę ir nepriklausomybę. Šiandien toks kontekstas, be abejo, aktualus kiekvienam, verčia pamąstyti, ką galime padaryti savo šaliai, vardan jos, kad skaudūs istoriniai įvykiai niekada nebepasikartotų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt