Apdovanojimų ceremonijoje dalyvavęs Kultūros ministras Simonas Kairys neslėpė empatijos jausmo menininkams. „<...> Menininkai pasirenka vienišiaus kelią, šis gali sugerti visas jėgas, bet kūrėjas nėra vienas, jis bendruomenės dalis. Yra laikas kada konkuruoti, o kada – būti įvertintam, pastebėtam savo bendruomenės. Gruodis toks laikas, kai bendrystė tvyro ore. Linkiu, kad ši apdovanojimų tradicija išliktų ir ateityje. Gražiausi dalykai vyksta tarp – tarp menininkų, tarp skirtingų žanrų, tarp disciplinų“, – sveikindamas kūrėjus sakė S. Kairys.

Aukso mūzos – už aukščiausią meistrystę

Už kūrybos pasiekimus šiais metais Lietuvos dailininkų sąjunga (LDS) menininkams paruošė 3 Aukso mūzas.

Aukso mūzų atvykusi įteikti LDS pirmininkė, profesorė Eglė Ganda Bogdanienė pažymėjo, kad didžiausia meno kūrėjų sąjunga vienija daugiau nei 1500 narių. „Po dviejų metų švęsime 90-etį. Šiandien esu labai laiminga galėdama paskelbti laureatus, kurie atstovauja skirtingoms meno rūšims, technikoms“, – sakė ji.

Už aukščiausią meistrystę pasiekusius paskutinių 7 metų kūrybos rezultatus ir jų indėlį į Lietuvos kultūros raidą Aukso mūzą pelniusi viena produktyviausių Lietuvos tapytojų Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė sakė, kad visi jos gyvenimo žingsniai atvedė į šią sceną. „Į šią vietą, šią minutę... Džiaugiuosi, kad kolegos suteikė tokią garbę! Ačiū mamai, ačiū gyvenimui, visiems visiems“, – dėkojo E. Balsiukaitė-Brazdžiūnienė.

Aukso mūza taip pat apdovanotas menininkas Paulius Juška. „Iš pradžių buvau suglumęs, netikėta [žinia], bet supratau, kad yra daug artimų, mane palaikančių menininkų, dvasios brolių. Meno šeima skatina dirbti toliau, stiprina, esu dėkingas LDS pirmininkei E. G. Bogdanienei, sekcijos vadovei Liudai Jaruševičiūtei-Stankevičienei. Tegyvuoja kūryba, menas“, – džiaugtis kūryba ragino P. Juška.

Aukso mūza už išskirtinius nuopelnus populiarinant ir reprezentuojant nepriklausomos Lietuvos tekstilės meną mūsų šalyje bei už jos ribų ir savitą asmeninę kūrybą, ryškiai ir visapusiškai atsiskleidusią pastaraisiais dešimtmečiais apdovanota tekstilininkė Žydrutė Ridulytė sakė, kad yra didžiausia garbė gauti šį apdovanojimą.

„Kūrybiniai susivienijimai yra jėga, diktuoja ritmą, leidžia tobulėti, LDS linkiu naujų narių“, – atsiimdama apdovanojimą sakė Ž. Ridulytė.

Šimtmečio premija – už daugiaprasmę, ryškią ir drąsią poetinę kalbą

Lietuvos rašytojų sąjungos teikiamą Šimtmečio premiją įteikė Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) pirmininkė, rašytoja Birutė Jonuškaitė. Ką norintys įamžinti ir įprasminti Šimtmečio premija?

„Rašytojų sąjunga, kaip žinote – profesionalių rašytojų bendruomenė, įkurta prieš šimtą metų, Vaižgantas, Antanas Klimas, Matas Šalčius ir kiti lietuvių literatūros dantės ir šekspyrai nutarė, kad atėjo laikas susiburti, įsteigti kūrybinę organizaciją; taip buvo įsteigta LRS ir žurnalistų sąjunga. Žurnalistams atsiskyrus, mūsų bendruomenė toliau puoselėjo literatūrą ir kultūrą. Šiuo metu LRS vienija 450 narių. 2001-aisiais, galvodami, kaip atšvęsti jubiliejų – įsteigėme premiją. Pirmuoju laureatu tapo filosofas Vytautas Martinkus, pernai turėjome progą apdovanoti Vytautę Žilinskaitę“, – pasakojo B. Jonuškaitė.

Apdovanojimą už daugiaprasmę, ryškią ir drąsią poetinę kalbą, tapusią vienu ryškiausių moderniosios Lietuvos poezijos ženklų, už savito kelio ir kalbėjimo paiešką ir tos paieškos liudijimą pasaulio kultūrų ir tradicijų sankirtose, taip pat už originalius poezijos ir tapybos simbiozės projektus pelnė Gintaras Patackas.
Prizą atsiėmusi poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė perskaitė Gintaro Patacko padėkos žodį, kuriame rašytojas tikino nesitikėjęs būti apdovanotas už savo talentą, kurį pavadino amatu, o vieninteliu mokytoju įvardino knygas. „Rašyti pradėjau nuo 14 metų, parašiau daugiau nei 40 knygų. <...> Sulig amžiumi darausi niekam tikęs – pusiau aklas, pusiau kurčias, bet mokausi pažinti tiesą“, – laiške rašė jis.

Bičiulių premija – už nuolatinį dėmesį verstinei literatūrai

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS) įteikė „Bičiulių premiją“. Sąjungos vadovė Daiva Daugirdienė sakė, kad šią premiją yra įsteigę seniai.

Kaip tampama literatūros vertėjų bičiuliais? „Bičiuliais tampa tie, su kuriais kartu kopinėjame suneštą medų“, – metaforiškai kalbėjo D. Daugirdienė, įteikdama laureatui skulptoriaus Arvydo Ališankos sukurtą skulptūrėlę.

Už nuolatinį dėmesį verstinei literatūrai ir vertėjams iš lenkų kalbos į lietuvių apdovanotas Lenkijos instituto Vilniuje direktorės pavaduotojas Mateuszas Jakubiakas pastebėjo augantį Lenkijos ir Lietuvos kultūrinį suartėjimą. Kaip vieną tikslų ta linkme jis įvardino rūpinimąsi vertimais.

„Volungė“ – už nuoširdų santykį su tradiciniu amatu

Lietuvos tautodailininkų sąjunga ir Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacija išrinko geriausią 2023 metų tautodailininką.

Įteikdamas laureato diplomą ir paukščio statulėlę „Volungę“ (kurią sukūrė Audrius Kasparas) Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos pirmininkas Jonas Rudzinskas atkreipė dėmesį į asociacijai tenkantį svarbų vaidmenį. Asociacija, pabrėžė jis, aprėpianti dvylika žanrų, penkis etnografinius regionus.

„Mes [laureatų atranką] organizuojame skaidriai, švariai, svariai. Išrinktasis kandidatas vertas visu savo indėliu! Ypatingas dėmesys atkreipiamas į tai, kaip kūryba garsinama, ką tautodailininkas padaro pavyzdinio kitam“, – aiškino J. Rudzinskas.

Už vyresnės kartos būdingų kūrybos bruožų tęstinumą, nuoširdų santykį su kuriamu objektu, dėmesiu detalėms, savo rankų gamybos įrankių naudojimu apdovanotas Steponas Kaminas buvo kuklus, anot jo, galimybę pakilti ant šios scenos suteikė truputis žinių ir daug darbo. S. Kaminskas dėkojo visiems, kurie jį pastebėjo, įvertino, linkėjo visiems sėkmės.

Už architektūrinės idėjos inovatyvumą

Lietuvos architektų sąjunga įsteigė dvi premijas. Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintaras Balčytis pabrėžė, kad svarbiausia idėjos, o fasadai – po to. Architektūra, pabrėžė jis, – ilgo proceso reikalaujantis menas.

Visi, kas paskutiniu metu yra buvę Venspilyje, negalėjo nepastebėti varinės kopos silueto, aukštai iškilusio į dangų. Atidarytas praėjusiais metais, Mokslo centras VISIUM iš karto tapo Europos architektūros naujiena bei „karščiausia“ turistų traukos kryptimi Latvijoje. Iškili pastato architektūra buvo pastebėta ir įvertinta nacionaliniu lygmeniu – 2022-aisiais jam atiteko apdovanojimas už geriausią Latvijos visuomeninį pastatą.

Būtent už šios architektūrinės idėjos inovatyvumą ir naujo meninio vietos kraštovaizdžio formavimą projekto architektai pelnė Metų architektūros apdovanojimą (Architektai: Audrius Ambrasas, Vilma Adomonytė, Jonas Motiejūnas, Viktorija Rimkutė, Justas Jankauskas (Ambraso architektų biuras), Juris Poga, Astra Poga (Arhitekta J. Pogas Birojs).

Už pėsčiųjų tiltą į Nemuno salą, Kaune 2022, už erdvų, subtilų ir demokratišką požiūrį į pėsčiųjų tiltą kaip visuomeninę erdvę Nemuno salos gamtinėje aplinkoje Metų architektūrinio debiuto apdovanojimą pelnė KILD architektai ( Petras Išora-Lozuraitis, Ivane Ksnelashvili, Dominykas Daunys).

Naujai pastatytas pėsčiųjų tiltas tapo ne tik svarbia Kauno centrinės dalies jungtimi su Nemuno salos parku, bet ir įgyvendino naujos gamtinėje aplinkoje esančios visuomeninės erdvės prie judrios transporto arterijos viziją.

Už indėlį į kino kultūrą

Lietuvos Kinematografininkų sąjunga įsteigė apdovanojimą „Už indėlį į kino kultūrą“. Apdovanojimą įteikdamas sąjungos pirmininkas Arūnas Matelis sakė, kad kino pasaulio žmonės įkvepia vieni kitus.

Sonata Žalneravičiūtė apdovanota už kino parodas „Laisvas kinas: 1990–2020“, „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo (1939–1944)“.

Už aktyvų kūrybinį ir tiriamąjį darbą fotografijos srityje

Lietuvos fotomenininkų sąjunga įteikė dvi sąjungos premijas ir vieną Skirmanto Valiulio vardo premiją.

Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Gytis Skudžinskas įteikė premiją Stasiui Povilaičiui, šiemet švenčiančiam savo kūrybos trisdešimtmetį, surengusį monografines savo darbų parodas Panevėžyje, Vilniuje, Biržuose ir Šiauliuose.

„Man buvo netikėta žinia, kad laimėjau premiją. Mano gyvenimas – fotografija. Gautas dokumentas leidžia man Naujus metus sutikti smagiau. Pajuokausiu, rytoj Arklių diena – sveikinu!“, – šmaikštavo S. Povilaitis.

Už parodos „Lietuva. Du fotografijos šimtmečiai“ kuravimą ir katalogo sudarymą apdovanotas Adamas Mazuras, jau kurį laiką besidomintis Lietuvos fotografija ir įtraukiantis Lietuvos fotografus į įvairius tarptautinius projektus bei rašantis įžangas Lietuvos autorių knygoms.

Skirmanto Valiulio premija už aktyvų kūrybinį ir tiriamąjį darbą fotografijos srityje ir pajūrio autorių kūrybos sklaidą leidžiant knygas bei organizuojant parodas atiteko Danguolei Ruškienei, kuri per paskutinius metus sudarė Edžio Jurčio, Aleksandro Dapkevičiaus monografijas bei keliaujančias fotografijos parodas aplankiusias galerijas nuo didžiųjų miestų iki Lietuvos periferijos muziejų.

„Man labai pasisekė, nes didesnę savo gyvenimo dalį dirbu mėgstamą darbą, kuris užpildo kiekvieną mano dieną. S. Valiulio premija ne tik įvertinimas, bet įpareigojimas toliau tęsti darbus“, – sakė D. Ruškienė.

„Auksinis diskas“ – už profesinį meistriškumą

Lietuvos muzikų sąjunga tradiciškai įteikė „Auksinio disko“ prizus. Už aukštą meninį lygį ir profesinį meistriškumą „Auksinio disko“ prizu apdovanota Justina Gringytė, kuri nuolat kviečiama dirbti didžiausių Europos operos teatrų scenose, tarp kurių ir Londono Karališkasis „Covent Garden“, Madrido karališkasis operos teatras, Korėjos operos teatras. Be to Justina kuria vaidmenis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) bei „Vilnius City Opera“ pastatymuose.

Apdovanojimas įteiktas ir žymiausiai Lietuvos folk roko grupei „Žalvarinis“. Atsiimdamas apdovanojimą kompozitorius, gitaristas Robertas Semeniukas sakė esąs sujaudintas: „Netikėta gauti tokį įvertinimą, grupės vardu dėkoju, ačiū, meno srities kolegoms, kad mus pastebite.“

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija – už indėlį į lietuviškos kultūros tapatybės garsinimą

Pagrindinis šio renginio sumanytojas, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Jonas Staselis įteikė Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premiją.

Už dokumentinį filmą „Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“ (2022) ir šio filmo indėlį į lietuviškos kultūros tapatybės garsinimą pasaulyje, nuoseklią garsaus išeivijos menininko Antano Mončio kino portreto sklaidą Lietuvoje apdovanotas kino režisierius Linas Mikuta.

Tai vienas garsiausių jaunosios dokumentinio kino kūrėjų kartos režisierių, kūryboje skiriantis daugiausia dėmesio visuomenės gyvenimo tyrinėjimams, nematomiems viešoje erdvėje žmonėms („Romano vaikystė“, „Šaltos ausys“), o taip pat – iškiliems meno kūrėjams („Zikaras. Laisvės paminklo kūrėjas“, „Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją