Vilniaus performanso meno bienalė (VB23) vyks liepos 23–rugpjūčio 6 d. viešose ir pusiau viešose Vilniaus erdvėse. Ši bienalė – vienas svarbiausių 2023 metų renginių, skirtų atšvęsti Vilniaus 700 metų jubiliejų. Dvi savaites truksiančioje VB23 programoje bus pristatyti 38 menininkai, iš viso surengsiantys 31 pasirodymą net 17-oje skirtingų Vilniaus lokacijų.

„Gimbutas Street Band“ – tai bendras poetinis ir muzikinis performansas bei instaliacija languose, specialiai Vilniaus performanso meno bienalei sukurti poečių, rašytojų Eileen Myles (asmenvardžiai jie / jos), kuratorės Justės Kostikovaitės ir menininkės bei poetės Laimos Kreivytės. Šis performansas yra VB23 atviro kvietimo programos dalis, kuriai performansus atrinko tarptautinė žiuri, sudaryta iš Marios Arusoo, Neringos Bumblienės ir Joannos Zielińskos.

„Mes kuriame ateities realybes šiandien. Tad norisi kvestionuoti gyvenimo audinį, įskaitant ir viešąją erdvę, kurioje gyvename, struktūrą, paminklus, kurie jau stovi ir kuriuos planuojame statyti, nes jie ir atspindi mūsų vertybes ir ateities projekcijas. Jeigu dauguma miesto gatvių pavadinimų ir paminklų yra skirti vyrams, kokią žinutę nešamės į ateitį?“ – klausia J. Kostikovaitė.

E. Myles, L. Kreivytės ir J. Kostikovaitės performansass „Gimbutas Street Band“ vyks Pamėnkalnio galerijoje liepos 23 ir 24 d., 18.30 val. Įėjimas į performansą laisvas ir nemokamas.

Destabilizuos nuspėjamai įlytintą sistemą

Performansas „Gimbutas Street Band“ sumanytas kaip įsivaizduojamas pokalbis su lietuvių archeologe ir antropologe Marija Gimbutiene, žinoma dėl savo teorijos apie taikią, egalitarinę, gamtą gerbiančią matristinę neolitinės Europos visuomenę, egzistavusią prieš patriarchalines indoeuropiečių karių visuomenes, vis dar dominuojančias mūsų vizijas apie praeitį ir tebeveikiančias dabartį.

Performansu siekiama laikinai užimti viešąją erdvę ir pakeisti esamą gatvės pavadinimą iš Jogailos į Gimbutienės, taip pagerbiant šią feminizmo ikoną ir mokslininkę, savo gyvenimą pradėjusią ir dalį svarbiausių vaikystės metų praleidusią viename iš šios gatvės pastatų.

„Gimbutas Street Band“ destabilizuos nuspėjamai įlytintą urbanistinę Vilniaus gatvių ženklinimo sistemą. Performansu bus mėginama prisišaukti ir pačios M. Gimbutienės dvasią, trikdyti kasdienį pėsčiųjų eismą ir taip sukurti viešą įvykį apie bent trumpam pagerėjusią istorinę ir įsisenėjusią patriarchalinę Vilniaus urbanistinę būklę.

„Svarbu nuolat kultivuoti kitokį požiūrį į miestokūrą, viešąsias erdves, paminklus ir į tai, kaip Vilniuje yra kuriama ir perkuriama atmintis. Ateitis gali būti sukurta visai kitokia, kai kitaip įatmintiname praeitį. Jeigu negalime pakeisti iškeltų paminklų praeities kariams, karžygiams, generolams, poetams, mąstytojams, privalome pradėti bent jau nuo miesto žemėlapio keitimo – stotelių, gatvių pavadinimų. Mums svarbus nematerialiojo paveldo įpaminklinimas, susvarbinimas“, – kalba kūrėjos.

Gimbutienės idėjos aktualios ir šiandien

Jau dešimt metų į Lietuvą atvykstantys E. Myles teigia, kad savo tyrimuose, kuriuos atliko rašydami savo romaną seksualinio smurto tema „Visos mano meilės“ (angl. „All My Loves“), reikšmingą dėmesį skyrė M. Gimbutienės idėjoms.

„Aš žaviuosi tuo, kaip M. Gimbutienė iš esmės perpasakojo Vakarų civilizacijos istoriją. Iš pradžių buvo šaipomasi, bet dabar jos idėjas patvirtina mokslas. Kiti istorikai ir rašytojai remiasi jos darbais, tarp jų – ir Davidas Graeberis knygoje „Visko aušra“, – sako E. Myles.

Savo ruožtu L. Kreivytė atkreipia dėmesį į M. Gimbutienės idėjų aktualumą greta – Ukrainoje vykstančio karo kontekste.

„M. Gimbutienė mane įkvėpė kaip mokslininkė, kuri ne tik tiria, bet ir konstruoja senovės žmonių tikėjimo ir gyvensenos modelį. Kartu tai yra begalinė inspiracija mūsų šiuolaikinei vaizduotei. M. Gimbutienės Senosios Europos teorija su taikia matrilinearine kultūra, kurią pakeitė stepių klajokliai, rezonuoja netgi ir dabartinio karo kontekste“, – pažymi L. Kreivytė.

Eileen Myles gyvena Niujorke ir Marfoje, Teksase, kur rašo poeziją, prozą ir su menu susijusius straipsnius. E. Myles praktika rašyti pirmuoju asmeniu tapo tapatybės takumo interneto amžiuje standartu. Laima Kreivytė – Vilniuje gyvenanti tarpdisciplininė menininkė, kuratorė ir rašytoja, viena iš queer feministinio menininkių kolektyvo „Cooltūristės“ įkūrėjų. Justė Kostikovaitė – nepriklausoma kuratorė, dirbanti kaip vietokūros, tvarumo ir bendruomenių įtraukimo projektų iniciatorė. Projekto „Gimbutas Street Band“ grafikos dizainerė – Gailė Pranckūnaitė, šamaniški būgnai – Eglė Murauskaitė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją