Kelių dalių meninis projektas – tai prieštaringos Salomėjos Nėries figūros, jos istorinio personažo tyrimas, kuris susideda ne tik iš 3 elementų: teksto, specialiai paruošto poetės poezijos rinkinio garso įrašo bei šviečiančio portreto, bet ir įtraukia patį miestą – jo figūras ir įstaigas. Skirtingi projekto elementai kelia vis kitokius klausimus apie kūrėjos asmenybę ir vaidmenį.

Kaip informuojama pranešime, kelias savaites, iki gruodžio 10 dienos priešais P. Cvirkos paminklą Pylimo ir Islandijos gatvių sankirtoje, antro aukšto balkone bus įrengtas šviečiantis ir tarsi su P. Cvirkos paminklu flirtuojantis S.Nėries portretas. Galima tik spėlioti, ką abu kūrėjai pasakytų šiandien, žvelgdami vienas kitam į akis skersai skubančio miesto užpildytos sankryžos?

Prie S. Nėries gimnazijos periodiškai skambantis įrašas, su ideologinių, emocionalių ir atgaila persmelktų poetės eilėraščių popuri, atliepia platų, neramų ir iki šiol aktualų jos kūrybos spektrą bei sunkiai iššifruojamą asmenybę, inspiruoja naujai permąstyti ir patirti jos istorinį bei kūrybinį palikimą bei kiekvieno sprendimo kompleksiškumą. Kviečia diskutuoti, kodėl padarome būtent tuos sprendimus, kuriuos padarome – ir ar menininkai turėtų kitaip jausti atsakomybę, juos priimdami? Eiles įgarsino nacionalinės premijos laureatė, aktorė Nelė Savičenko. Įrašą praeiviai girdės kiekvieną dieną nuo 7:30 – 20:00 val.

Dar viena projekto dalis – M. Kalinauskaitės autorinis tekstas, kurį žiūrovai galės rasti gimnazijoje bei šalia „Pamėnkalnio galerijos“ įsikūrusioje kavinėje „Elska Coffee“. Jame, pabrėžiant visų mūsų sprendimų neapibrėžtumą ir neprognozuojamą poveikį mums patiems, mūsų aplinkai, artimiesiems bei ateičiai, kviečiama mąstyti ir diskutuoti apie plonas ribas tarp asmeninio pasirinkimo ir bendros atsakomybės, apie būdus ugdyti asmeninę valią sudėtingų politinių bei socialinių procesų akivaizdoje – net ir išliekant labai pažeidžiamiems.

E. Grėbliauskaitė savo projektu teigia, kad menas tarnauja kaip atminties apie laikmečius talpykla, gali padėti atsitraukti nuo išankstinių nuostatų ir iš dalies tapti edukacine priemone, leidžiančia mokytis iš praeities.

„Kada būsime pasirengę ne naikinti ar slėpti istorijos liekanas, arba jas skanauti selektyviai, o pasidėję faktus ant stalo juos tiesiog priimsime kaip faktus, net jei jie nemalonūs? Kada būsime pasirengę išmokti istorijos pamoką ir pagaliau eiti pirmyn – nepamiršę, stebėdami patys save?” – klausia menininkė.

Pasak E. Grėbliauskaitės, S. Nėries gimtadienis – tai proga apmąstyti jos, kaip kūrėjos ir visuomeninės veikėjos herojų, ir laikmetį, kuriame ji kūrė, taip skausmingai palietusį kiekvieno šalies gyventojo likimą. „Poetės atvejis, šiandien mums suteikia progą kalbėti apie pagarbą sau ir kitam, apsisprendimo laisvę, toleranciją, baimę ir drąsą, laisvę ir jos kainą. Visuomenės brandą rodo jos sugebėjimas stebėti ir vertinti save. George‘as Orwellas yra pasakęs, kad efektyviausias būdas sunaikinti žmones yra nesuteikti jiems galimybės suprasti savo istorijos.“ – sako Eglė Grėbliauskaitė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI