aA
Lietuvos muzikiniai teatrai rengiasi naujam sezonui. Premjerų kaip ir kasmet netrūks, tačiau labiausia teatro kūrėjų ir žiūrovų vaizduotę audrina artėjantis valstybės šimtmetis – jo įprasminimui parengta ne viena intriga.
Spektaklio "Procesas" repeticija (Martyno Aleksos nuotrauka)

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) kaip tropikų šalis – derlių ima kelis kartus per metus. Pasak teatro vadovo Jono Sakalausko, visą rugpjūtį teatre trunka „mažasis sezonas“, kai būsimos premjeros suskamba festivalyje „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“.

Rugpjūčio 3-4 dienomis jame parodyta atnaujinta Dalios Ibelhauptaitės operą – Ruggiero Leoncavallo „Pajacus“. Šiandien įvyks baleto šokėjos ir choreografės Aušros Krasauskaitės šokio spektaklio „Karmen“ pagal Georges‘o Bizet-Rodiono Ščedrino „Karmen siuitą“ premjera. Vėliau bus atlikta „Ispaniška sarsuela“, režisuojama Vladimiro Prudnikovo. O rugpjūčio 15 dieną numatytas Richardo Wagnerio muzikos koncertas, kuriame dainuos operos žvaigždė Violeta Urmana.
„Tiek „Pajacai“, tiek „Karmen“, tiek ir „Ispaniška sarsuela“ bus rodomos ir per „didįjį“ mūsų teatro sezoną“, – teigė J. Sakalauskas.

Dideliam projektui vis dar stinga lėšų

„Didžiajame sezone“ tikimasi pastatyti nacionalinę premjerą – Giedriaus Kuprevičiaus operą „Prūsai“. Ja Klaipėdos muzikinis teatras norėtų paminėti Lietuvos valstybės jubiliejų. Tačiau kol kas finansavimas šiam grandioziniam projektui nėra patvirtintas.

Užtat gruodžio pradžioje žiūrovai tikrai išvys ryškų, įspūdingą ir ilgai lauktą miuziklą „Čikaga“. Jį stato režisierė Rūta Bunikytė, muzikinei pastatymo daliai vadovaus ir spektaklį diriguos kompozitorius, vokalo pedagogas iš Jungtinės Karalystės Derekas Barnesas. Iš pradžių spektaklis keliaus po Lietuvos sales, vėliau bus rodomas Žvejų rūmuose.

Rugsėjo viduryje teatro sezoną atidarys Ritos Mačiliūnaitės šiuolaikinė kamerinė elektroakustinė opera „Į švyturį“. Pirmasis premjerinis spektaklis, kurį režisavo Loreta Vaskova, buvo parodytas praėjusią gegužę.

Rugsėjį arba spalį Klaipėdos muzikinis teatras pradės kraustynes. Trisdešimt metų šiai įstaigai tarnavęs pilkas sovietinis pastatas bus griaunamas, jo vietoje iškils moderni architekto Wolfgango Gollwitzerio suprojektuota salė. Statybų laikotarpiu teatras spektaklius rodys Žvejų rūmuose, Palangos koncertų salėje, „Švyturio“ arenoje ir Klaipėdos universiteto Menų akademijos salėje.

Debiutuoja dideliu kūriniu

Naujajame Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) repertuare numatytos keturios premjeros, o sezono atidarymas patikėtas šiuo metu statomai Vincenzo Bellini operai „Kapulečiai ir Montekiai“.

Spektaklio "Procesas" repeticija (Martyno Aleksos nuotrauka)
Spektaklio "Procesas" repeticija (Martyno Aleksos nuotrauka)

Būsimame sezone kaip savarankiško ilgo metro spektaklio kūrėjas debiutuos šokėjas ir choreografas Martynas Rimeikis. Visą birželį baleto salėje vyko intensyvios „Proceso“ pagal Franzą Kafką repeticijos. Šiuolaikinio baleto kūrėjas teigė ieškąs dar neišmėgintų šokio kalbos atmainų. Kompozitorius Mindaugas Urbaitis muziką rašė paraleliai su šokio partitūra. Skambės ir Belos Bartoko, Igorio Stravinskio, kitų kompozitorių muzika. Pirmieji spektaklio rodymai numatomi gruodį.

Didžiausia sezono staigmena

Kovą laukiama didžiausios naujojo sezono staigmenos – operos „Post Futurum“, skiriamos Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Įrodymui, kad be staigmenų nebus apsieita, užtenka paminėti operos kūrėjų pavardes: libreto autorius Sigitas Parulskis, kompozitorius Gintaras Sodeika, režisierius Oskaras Koršunovas. Šis talentingas trio prieš du dešimtmečius kūrė dramos spektaklį „P.S. byla O.K.“.

Operoje „Post Futurum“ arijomis prabils Jonas Basanavičius, jo žmona, Čekijos vokietė Gabrielė Eleonora Mohl ir XX amžiaus pradžios Lietuvos politikos ir kultūros figūros. Pasirodys ir kasdienybėje nematomi, bet meno kūryboje dažnai personifikuojami veikėjai – Dievas ir Velnias. „Įdomu, kad nepaisant operos tradicijų, Velnią dainuos tenoras, o Dievą – bosas“, – sakė LNOBT atstovė spaudai Renata Baltrušaitytė.

Vilniui – spektaklis iš Vienos

Balandį LNOBT bus rodomas klasikinio baleto spektaklis „Korsaras“. George‘o G. Byrono poemos įkvėptame scenos veikale bus ir rytietiški gatvės turgūs, ir piratų laivas jūroje, ir prašmatnūs Pašos rūmai... Visa tai Vilniuje vizualizuos patyrusi italų scenografė ir kostiumų dailininkė Luisa Spinatelli.
Vienos valstybinio baleto trupei „Korsarą“ sukūrė prancūzų choreografas Manuelis Legris. Spektaklį ateinantį pavasarį ketinama perkelti į Vilnių. Spektaklio muzikos vadovas ir dirigentas Valerijus Ovsianikovas taipogi atkeliaus iš to paties vieniečių pastatymo.

Maištas prieš tradiciją

Birželį LNOBT scenoje laukiama Wolfgango Amadeus Mozarto operos „Idomenėjas“. Britų režisieriaus Grahamo Vicko kūrybinė biografija kupina radikaliai klasiką interpretuojančių pastatymų. Anot paties režisieriaus, jo „Idomenėjas“ skirtas anaiptol ne patyrusiems W. A. Mozarto muzikos žinovams, o pirmiausia jaunimui.

„Idomenėją“ G. Vickas vadina opera apie maištą. Ir pats, kurdamas šį spektaklį Geteborgo operos teatre Švedijoje, leido sau gerokai pamaištauti prieš W. A. Mozarto scenos veikalų interpretavimo tradicijas. „Idomenėjo“, kuris taps bendru pastatymu su minėta Geteborgo opera, muzikos vadovas – dirigentas Johannesas Wildneris iš Austrijos.

Artėjantį sezoną LNOBT savo publikai pasiūlys net trijų užsienio trupių gastroles. Lapkritį du pasirodymus čia rengs iš Niujorko atvykstantis Harlemo šokio teatras, kovą Boriso Eifmano trupė iš Sankt Peterburgo pakvies į savo vadovo kurtą baletą „Čaikovskis“, o gegužę net tris spektaklius į Vilnių atveš Estijos nacionalinė opera.

Tolsta nuo madingo rusicizmo

Pirmąją šio sezono premjerą Kauno valstybinis muzikinis teatras parodys jau rugsėjo 29-31 dienomis. Tai bus Imres Kálmáno operetė „Cirko princesė“, tačiau kauniečių teatre šis veikalas įgys kitą pavadinimą – „Misteris X“.

„Iš operetės pastatymų istorijos aiškėja, kad dažnai libretas buvo keičiamas atsižvelgiant į režisūrines interpretacijas, siužetinių linijų svarbos pasirinkimą ir panašiai. Tai darė įtaką ir operetės pavadinimui. Pastatymai, kuriuose Misteris X tapdavo pagrindine siužetine ašimi, buvo vadinami šio veikėjo vardu“, – paaiškino Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys.

Spektaklio "Procesas" repeticija (Martyno Aleksos nuotrauka)
Spektaklio "Procesas" repeticija (Martyno Aleksos nuotrauka)

Naujam pastatymo variantui dramaturgė Ramutė Skučaitė susiejo keletą operetės libreto versijų, gerokai nutoldama nuo XX a. pradžioje madingo aristokratiškojo rusicizmo. Čia kilmingas jaunuolis Etjenas Verdjė dėl likimo užgaidos patenka į cirką, tapdamas pagrindiniu pasakojamos istorijos herojumi. Spektaklio režisierė – Viktorija Streiča.

Baleto spektaklis suaugusiesiems

Lapkritį baleto gerbėjus teatras pradžiugins Johanno Strausso „Kita Pelenės istorija“. Spektaklio, skirto suaugusiesiems, choreografas ir inscenizacijos autorius Gianni Santucci.

„Žinantys J. Strausso muziką gali net nustebti, ar tai tikrai jų pažįstamas kompozitorius. Šio veikalo muzika gerokai kontrastuoja su mums įprasta J. Strausso kūryba“, – sakė B. Želvys.

Niekada nenutraukė veiklos

Lietuvos valstybės šimtmetį kitų metų vasario 16 dieną Kauno muzikinis teatras paminės Jurgio Karnavičiaus (1884-1941) operos „Radvila Perkūnas“ pagal Balį Sruogą premjera. Spektaklį kuria teatro vyriausiasis režisierius Kęstutis Jakštas. „Radvilos Perkūno“ premjera Valstybės teatre įvyko 1937 vasario 15 dieną, Nepriklausomybės šventės išvakarėse. Operos „Gražina“ ir „Radvila Perkūnas“ išgarsino J. Karnavičiaus vardą tėvynėje ir į muzikos istoriją įėjo kaip vienos pirmųjų lietuviškų operų.

Balandžio mėnesį savo sceną teatras atiduos į darbininkų ir inžinierių rankas. Seniai atėjo laikas, o dabar – ir reikalingos lėšos, įdiegti naują scenos įrangą. „Pinigai atkeliavo per didžiausius vargus. Tačiau noriu pabrėžti, kad teatras niekada nebuvo nutraukęs veiklos ar uždarytas dėl remonto, kolektyvas susitelkia ir tokias permainas ištvermingai atlaiko“, – sakė B. Želvys.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

„Bel Canto“ vadovai: dainuoti chore turi būti prestižo reikalas (3)

Daugelyje Vakarų šalių dainuoti chore yra prestižo reikalas, sako laidoje „DELFI Tema“...

Baigiamajame festivalio „Gaida“ koncerte – JAV fortepijono garsenybė Kirillas Gersteinas

Sostinėje jau antrą savaitę vyksta Tarptautinis aktualiosios muzikos festivalis „ Gaida “....

Muzika ties tiltus iš Lietuvos į Turkiją ir Azerbaidžaną

Spalio 18 d. Vilniaus rotušėje numatytas karštas orkestro muzikos koncertas su rytietiškais...

Juozo Kavaliausko atminimo paramos fondas veiklą pradeda labdaros koncertu ir meno kūrinių e. aukcionu

Šių metų spalio 16 d. Juozo Kavaliausko atminimo paramos fondas organizuoja savo pirmąjį labdaros...

Kino klube – naujausias Wernerio Herzogo filmas

Tarptautinio Kauno kino festivalio Kino klubas pristato išskirtinį seansą – naujausią žymaus...

Top naujienos

Balsavimas dėl Seimo vadovo Pranckiečio atstatydinimo žlugo nuolat pildoma (305)

Seimas antradienio vakarą per neeilinį posėdį balsavo dėl galimybės Viktorui Pranckiečiui...

Venckienės laukiantis „Drąsos kelias“ ruošiasi Seimo rinkimams: parduoda turtą, kad turėtų tam lėšų (120)

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Aukščiausiajam Teismui atmetus Neringos Venckienės advokatų...

Gabrielius Landsbergis – apie Pranckiečio procesą: tai labai keistas precedentas (25)

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis...

Gyvai / Europos taurės dvikova Vilniuje: „Rytas“ – „Partizan“ (24)

Vilniaus „Ryto“ (1-1) krepšininkai antradienį namie trečio rato dvikovą žaidžia su Belgrado...

Karbauskis nesijaučia pralaimėtoju: šiandien keli dalykai tapo aiškūs (97)

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis antradienio situacijos,...

Austėja Landsbergienė ir Ilja Laursas pasidalijo taisyklėmis, kaip kasdien rasti laiko tobulėjimui (1)

Sėkmingi Lietuvos ar net pasaulio lyderiai pasakytų: jokios paslapties čia nėra – tik daug...

Gamtos grožybės pralenkusios visus lūkesčius – Gruzijos kalnai, vynuogynai ir chinkaliai

Mūsų tautietis, tarpukario farmacininkas, muziejininkas ir rašytojas Antanas Vienuolis, po savo...

Tautvydas Marčiulaitis. Norėjot nemokamos gerovės? Nebūna (13)

Nuo pat gerovės valstybės diskusijos pradžių buvo itin smalsu, kas bus, kai pradėsim kurti tą...

Nuotraukose iš prabangių vestuvių galutinai demaskuotas Skripalių nuodytojas (224)

Nuotakos tėvas, vesdamas dukrą prie altoriaus, išdidžiai šypsojosi. Šios vestuvės vyko 2017...