„Nuolat ieškau naujų kūrinių, tačiau surasti tokį pamirštą ir muzikine prasme žavų objektą – ypatingas atvejis, - prisipažino A. Soriano. - Madrido karališkajame archyve ieškojau įdomaus repertuaro iš Ispanijos ir visiškai atsitiktinai pamačiau šią operą. Kai nuėjau paprašyti partitūros, manęs ne kartą paklausė: „Ar jūs tikrai ją norite pamatyti? Kam jums ji?“ Taip, sakau, aš noriu pamatyti tos operos partitūrą. Natos buvo gana aiškios, tačiau daug ką teko interpretuoti. Pamaniau, kad ji gali sudominti Lietuvą, todėl siūliau ją pastatyti būtent čia.“

Lietuviškų šaknų turintis dirigentas A. Soriano visada domėjosi savo mamos gimtine ir vietos kompozitorių muzika. „Todėl kai suradau šią operą su Lietuvos vardu ant viršelio, labai apsidžiaugiau. Jau nebuvo taip svarbu, kas ten bus parašyta. Tačiau džiaugiuosi, kad muzika yra labai gera, siužetas taip pat įdomus. Karas, valdžia, meilė, išdavystės, intrigos, - viskas, ko reikia puikiai operai“, - džiaugėsi jis.
Alexis Soriano

Libreto autorius buvo italų poetas Gaetano Martinelli. Muziką kūrė Portugalijos rūmų kompozitorius Joao de Sousa Carvalho. Opera parašyta italų kalba apie Lietuvą.

„Jau tais laikais buvo tikra Europos sąjunga, - juokavo dirigentas. - Librete Lietuva suvokiama kaip praeities karalystė, išgyvenusi sudėtingą laikotarpį dėl valdžios kovų. Nors kūrinys nėra paremtas istoriniais įvykiais, libreto veiksmas veda į istorines Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes. Jame yra vietovardžių ir veikėjų, kurie iš tiesų egzistavo.“

Lietuva buvo kaip egzotiškas kraštas

Anot libretą iš italų kalbos vertusio filologo dr. Dainiaus Būrės, libreto autorius Lietuvą kaip veiksmo vietą greičiausiai pasirinko dėl tais laikais vyravusių madų vaizduoti mažiau žinomus, vaizduotei daugiau peno teikiančius kraštus. Todėl aprašyta Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, kurios jau nėra, atrodė gana mistifikuotai. Todėl Lietuva operoje vaizduojama kaip egzotiškas ir patrauklus kraštas.

Opera „Everardas II – Lietuvos karalius“ buvo pastatyta XVIII amžiaus pabaigoje, Portugalijoje. Nuo to laiko šis kūrinys nebuvo niekur rodytas, tačiau po beveik 230 metų jis bus prikeltas naujam gyvenimui. Premjera vyks Valdovų rūmuose, gruodžio 10-11 dienomis. A. Soriano operą stato kartu su "Vilniaus simfonietta" ir jos dirigentu Vytautu Lukočiumi.

Sopranei teko vyro vaidmuo

„Prisiliesti prie tokios operos, kurioje minima Lietuva, yra unikalus jausmas. Užsienyje manęs dažnai prašo paklausyti kūrinių, susijusių su mūsų kraštu. Tačiau viskas dažniausiai apsiribodavo Mikalojumi Konstantinu Čiurlionu. Todėl labai malonu, kad į mūsų istoriją įsirašys dar vienas kūrinys. Ir už tai mes turime būti dėkingi mūsų istoriniam archeologui Alexiui Soriano. Jei ne jis, mes turbūt niekada nebūtume radę šios operos“, - prisipažino prie kūrinio natų perrašymo prisidėjęs dirigentas V. Lukočius.

Pagrindinius vaidmenis operoje atliks Tomas Pavilionis, Viktoras Gerasimovas, Diana Tiškovaitė, Nora Petročenko, Ilona Pliavgo.

Beje, sopranei I. Pliavgo teko charakteringas vyro vaidmuo. "Kultino" direktorė Jūratė Černiauskienė juokavo, kad seniau moterų partijas operoje atlikdavo vyrai. Dabar, feministiniame pasaulyje, vyrų partiją atliks moteris. Kostiumai ir scenografija taip pat atspindės šiuolaikinį požiūrį į apdainuojamą epochą.

Operos apie Lietuvą pristatymo spaudos konferencija - DELFI galerijoje:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (31)