„Mes su aktoriais diskutavome ir susierzinome, kad girdisi šiame klausime koketavimas: „kodėl Vaižgantas?“. Ir nustebę mes visi. Taip pat kaip rusas paklaustų: „o kodėl Dostojevskis?“, - „Žinių radijo“ laidoje „Aktualioji kultūra“ sakė G. Tuminaitė.
Anot jos, J. Tumo Vaižganto kūrinius derėtų visiems paskaityti – tai turėtų būti natūralu. Tada režisierės teigimu, kiltų klausimai, kodėl šis rašytojas nepelnytai pamirštas.
„Prašau, imkit, skaitykit, ir tikrai nenustebsite, kodėl Vaižgantas. Nustebsite, o kodėl jo filmo nepadarė? Kodėl dabar niekas nepadarė scenarijų, kūrinių, apsakymų iš jo? Nusivilsime savimi. Nebereikia nustebti – imkite, paskaitykite ir suprasite.“
Režisierė atskleidžia, kad kai po daugelio metų vėl atsivertė J. Tumo-Vaižganto kūrybą, nustebo, kaip grubiai, bet meistriškai šis rašytojas dėlioja savo filosofinę mintį, taip emociškai paveikiančią.
„Perskaičius pirmąją dalį kilo noras paskaityti tai viešai: paklausyti kalbos ir prisiminti tą istoriją. Gryno teksto, filosofinių klodų, kaip meistriškai dėliojami sakiniai, kaip reiškiama mintis, tas grubus stilius, kurio iš Vaižganto, atsivertusi po tiek metų, aš nelaukiau. Tai yra grubus, žiaurus ir poetinis kūrinys. Tai yra tokie deriniai, kurie priverčia emociškai reaguoti“, - kalbėjo G. Tuminaitė.
J. Tumas – Vaižgantas yra XIX-XX a. Lietuvos rašytojas, spaudos darbuotojas, literatūros istorikas, kritikas, visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas. Jis yra parašęs tokius kūrinius kaip „Pragiedruliai“, „Dėdės ir dėdienės“, „Nebylys“.
