Išsigryninti renginio formatui, anot V. Jankienės, prireikė laiko. Buvo įvairių bandymų ir klystkelių, kol galiausiai nusistovėjo dabartinė renginio koncepcija. Kartą per mėnesį meno gerbėjams galerijoje pristatomi 10-ties menininkų kūriniai. Jie eksponuojami ant molbertų po du, kūrinius keičiant ir trumpai pakomentuojant. Pasak V. Jankienės, susirinkusiems žiūrovams, ypač įdomios detalės, pavyzdžiui, kur ir kaip kuria menininkas. Visą tai ji gali pasakoti, nes yra nuolatinis menininkų dirbtuvių svečias. Meno degustacijoms kiekvieną mėnesį atrenkama ir parodoma iki 60 naujų kūrinių, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Menas dažnai lieka paraštėse
Pradėdama organizuoti meno degustacijas, pašnekovė teigia, kad nuo pat pradžių apsisprendė rodyti tik parduodamus meno kūrinius ir dirbti tik su gyvais autoriais.
„Ši strategija pasiteisino. Nors meno degustacijos turi edukacinį pobūdį, visgi jų tikslas yra parduoti meno kūrinius. O parduoti kur kas didesnė tikimybė tuomet, kai žmogus pamato kuo daugiau ir kuo skirtingesnių autorių darbų. Tapau savotišku tiltu tarp menininkų ir pirkėjų – menininkams padedu būti pamatytiems, o žmonėms – atrasti tai, kas patinka“, – įsitikinusi V. Jankienė.
Galerijos įkūrėja skaičiuoja, kad per aštuonerius metus vien menininkų dirbtuvėse yra peržiūrėjusi virš 16 tūkst. meno kūrinių, iš kurių degustacijoms per šį laikotarpį atrinkta apie 5 700 darbų. Tai tapybos, grafikos, tekstilės, keramikos, skulptūros, fotografijos kūriniai.
Mintis kurti meno degustacijas V. Jankienei kilo iš noro padėti sau ir iš užsidegimo atverti meno pasaulį kitiems. Patyrusi perdegimą leidžiant aviacijos žurnalą, atokvėpio ir naujų idėjų ji ieškojo parodų salėse, skaitydama meno knygas bei straipsnius. Menas ją gydė, bet apytuštės parodų salės kėlė liūdesį ir klausimą – kaip meną priartinti prie žmogaus. Prieš dešimtmetį muziejai ir galerijos nebuvo tokie novatoriški kaip dabar, todėl lankytojų ratas buvo gana siauras. Šiandienos iššūkis kitas – vis didėjant gyvenimo tempui, lieka vis mažiau laiko viską suspėti.
„Gyvenimo tempas pasidarė beprotiškas, todėl menas dažnai lieka paraštėse. Žmonės nebeturi laiko aplankyti skirtingose miesto vietose išsibarsčiusių parodų. Jie užsisuka savotiškame užburtame rate ir ima manyti – jei aš nevaikštau į parodas, vadinasi, neišmanau meno ir negaliu apie jį turėti savo nuomonės. Tokiu būdu tolstama nuo meno, o gal net ir nuo kultūros apskritai“, – pastebi „AP galerijos“ įkūrėja.
Meno degustacijas V. Jankienė pradėjo rengti draugams ir draugų draugams. Iš pradžių tai tebuvo smagus hobis – lankymasis menininkų dirbtuvėse, bendravimas su kūrėjais ir jų darbų atsirinkimas degustacijoms. Kai paveikslai pradėjo nebetilpti namuose bei redakcijoje, teko nuomotis atskiras patalpas ir mąstyti, ką daryti, kad metų pabaigoje sąskaitoje nebūtų minuso.
Reikėjo užsitarnauti pasitikėjimą
„Tiesą sakant, galvojau, kad bus lengviau. Atrodė, kad tie tūkstančiai pažįstamų, su kuriais užmezgiau ryšį per savo kaip žurnalistės ir leidėjos karjerą, ir bus mano auditorija, bet taip nebuvo. Sunkiausia buvo žmones sukviesti į pirmuosius renginius – aš neturėjau meno galerijos ir buvau absoliučiai nežinoma meno rinkoje. Teko pergalvoti strategiją ir nuolat galvoti apie renginio reklamą bei savireklamą. Per beveik 10 metų daug visko išbandyta“, – prisimena meno degustacijų sumanytoja.
Iššūkiu tapo ir prisistatymas menininkams. Šie ne tik turėjo patikėti savo darbus į nepažįstamo žmogaus rankas, bet ir pasitikėti tuo, kas apie juos ir jų darbus bus pasakojama degustacijų metu. Degustacijoms tinkamos patalpos buvo dar vienas galvos skausmas. Išbandytos įvairios erdvės – nuo senamiestyje įsikūrusios parduotuvės rūsio iki viešbučių salių bei restoranų, kur meno kūriniai buvo pristatomi vakarienės metu. Visa tai nepasiteisino ir vedė link supratimo, kad būtina kurti galeriją.
„Aš neskubėjau. Stebėjau meno rinką, auginausi ir menininkų, ir žiūrovų pasitikėjimą. Jei pirmus metus tik vienas kitas tikėjo mano idėja, tai šiandien yra atvirkščiai – skeptikų liko vos keli procentai. Mano pasirinkta strategija buvo, kad žmonės apie meno degustacijas kalbėtų iš lūpų į lūpas. Tai ilgesnis ir daug kantrybės reikalaujantis kelias, bet jis atsipirko“, – džiaugiasi V. Jankienė.
Iš mažo nuomojamo kambariuko veikla po trejų metų persikėlė į 100 kv. metrų patalpas, kur be meno degustacijų pradėtos rengti ir parodos. Šiandien „AP galerija“ – Užupyje, Jono Meko Skersvėjyje esančiame pastate užima du aukštus. Ten ne tik rengiamos parodos, bet ir veikia meno darbų parduotuvė. Joje – daugiau kaip 100 autorių kūriniai – nuo keramikos, grafikos iki įvairių formatų fotografijos, tapybos bei skulptūros. Tai didžiausia gyvai eksponuojamų meno kūrinių parduotuvė Lietuvoje, todėl čia užsuka ne tik vietiniai, bet ir užsieniečiai.
Plagiatorius atbaido patentas
Į meno degustacijas išperkami visi bilietai. Kartais dėl didelio žiūrovų skaičiaus renginius tenka kartoti. Galerininkės teigimu, meno degustacijos populiarėja kaip privatus renginys asmeninėms ar korporacijų šventėms visoje Lietuvoje.
Pasak, V. Jankienės, bandančių plagijuoti renginio formatą ar savo renginį pavadinti „Meno degustacijų“ vardu, atsiranda, bet kol kas visais tokiais atvejais pavyko susitarti draugiškai, paaiškinant, kad renginio formatą saugo patentas.
V. Jankienė atvira – jos įkurta galerija nėra tarp meno pardavėjų lyderių. Lietuvoje galerijų yra daug, konkurencija kasmet didėja, tačiau laiku sugalvotas ir užpatentuotas meno degustacijų renginio formatas leidžia turėti savo nišą ir klientus.
„Nieko amžino nėra. Gali būti, kad ateis diena, kai nebesulauksime žiūrovų. Neliūdėčiau, jeigu toks formatas išsektų. Kita vertus, manau, kad menininkams sunku yra patiems rūpintis parodomis, užsiimti logistika, pardavimais, klientų paieška. Tada jie turėtų tapti vadybininkais, bet gal geriau tegu jie kuria. Manau, kad reikia įvairesnės galerijų vadybos, čia dar yra nearti dirvonai“, – sako galerijos įkūrėja.
Pavyksta aplenkti parodų rengėjus
Augant susidomėjimui menu, meno verslo atstovams atsiranda naujų iššūkių. Ką pasiūlyti išrankiausiems? Kuo sudominti investuojančius į meną? Kaip išsiskirti iš kitų galerijų?
Pradėjusi nuo menininkų, kuriančių tik Vilniuje ir Kaune, šiandien V. Jankienė keliauja po visą Lietuvą, menininkų dirbtuvėse ieškodama to, kuo galės sudominti pirkėjus.
„Mes naudojame įvairius atrankos filtrus, kad į galeriją patektų profesionalūs kūriniai ir tik geriausi iš geriausių. Dažnai iš menininkų atsirenkame kūrinius aplenkdami parodų organizatorius. Mūsų degustacijų dalyviai neretai turi galimybę pirmieji pamatyti naujausius autorių darbus ir tai yra didelis mūsų išskirtinumas. Žymių autorių kūriniai yra itin pageidaujami ir todėl greičiau iškeliauja į pirkėjų rankas“, – tvirtina galerininkė.
Kita, mažesnė, bet svarbi jos verslo dalis yra konsultacijos – pokalbiai su klientais, pagalba pasirenkant meno kūrinį. Kažkada įgyta interjero ir baldų dizaino specialybė V. Jankienei šiandien pasitarnauja tiesiogiai, ypač, kai klientui sunku apsispręsti, koks darbas labiau tiktų konkrečioje erdvėje ir jis išreiškia norą atsirinktus paveikslus „pasimatuoti“ savo namuose.
„Labai daug kas priklauso nuo vadybos. Kuo talentingesni bus vadybininkai, tuo didesni pinigai suksis meno verslo rinkoje, neabejoju, kad ateityje gali gimti meno klasteriai ar panašiai. Tai naudinga tiek kūrėjams, tiek meno vartotojams. Esu tikra, kad meno ir verslo sąveika yra tarsi begalybė, o begalybę apriboti gali tik mūsų fantazija“, – įsitikinusi V. Jankienė.
Galvodama, kaip išsilaikyti rinkoje ir išlikti įdomi lankytojams, „AP galerijos“ įkūrėja ateityje planuoja tiesti tiltus su visame pasaulyje gyvenančiais ir kuriančiais lietuvių menininkais. O tokių yra visuose kontinentuose. V. Jankienė taip pat neslepia planuojanti dalyvauti tarptautinėse parodose ir turi svajonę organizuoti kolekcininkų turimų darbų, kurie įprastai nerodomi viešai, parodas.
