„Didžiojo meno aktualumas bėgant laikui neišblėsta. Tokiuose kūriniuose gvildenamos amžinosios – žmogaus, meilės – temos. Lietuvos žiūrovai šioje parodoje turėtų be papildomų aprašymų pajusti, jog žvelgia į didžių Europos menininkių darbus. Abiejų kūryba skirtinga, tačiau neabejotinai daugiasluoksnė ir priklausanti geriausioms europietiškoms tradicijoms“, – pasakoja Ukrainos dailėtyrininkas Viktoras Fedčišinas.
Jo nuomone, Z. Kružkovos kūryboje justi žymiųjų flamandų Piterio Breigelio Vyresniojo, Jeronimo Boscho įtaka, tačiau kartu akivaizdu, jog tai šiuolaikiniai XXI-ajam amžiui aktualūs ir originalūs kūriniai. „Už jos darbų stovi tvirta akademinio piešimo mokykla ir keli šimtmečiai geriausio Vakarų Europos meno“, – įsitikinęs dailėtyrininkas.
M. Primačenko šaknys – visiškai kitokios. Nuo vaikystės neįgali savamokslė moteris valios jėga nugalėjo likimą ir iškilo į meno aukštumas, kartu pasilikdama prie liaudies meno gilumų. Jos gyvenimas ir kūryba kupini mistikos ir vaizduotės. V. Fedčišinas pasakoja, jog moteris kažkuriuo metu ėmė ant savo paveikslų minėti 10 metų vėlesnes datas, tarsi pratęsdama savo gyvenimą ir „išpirkdama jį iš dievo“. Kalbėdama įtaigia meno kalba dailininkė nugalėjo savo negalią.
Parodą planuota atidaryti kovą, tačiau tam sutrukdė karantinas.
„Intrigavo vienoje erdvėje eksponuoti dvi labai skirtingas dailininkes. Jų darbai – kaip ugnis ir ledas, tad vieni kitus puikiai papildo. Vienos ryškios spalvos ir naivusis stilius, kitos – santūrus, gilus psichologizmas sminga širdin ir ilgokai nepaleidžia“, – pasakoja menininkių darbus į sostinę atvežusi Eva Bakienė, „Eva Bakienė Art Projects“ įkūrėja.
M. Primačenko darbai puikavosi Sotheby’s aukcione
Marijos Primačenko (1907 – 1997 m.) darbai primena liaudies kūrėjų darbus ir savo spalvomis, raštais, fantastinėmis būtybėmis užlieja emocijomis. „Darbai trykšta ne tik pažinimo, bet ir tyru kūrybiniu džiaugsmu“, – menininke žavisi E. Bakienė.
M. Primačenko kūryba pasižymi ryškiomis, džiaugsmingomis spalvomis, vaizduotę skatinančiais ornamentais, ištirpusia riba tarp realybės ir fantazijos.
Kijevo apskrities Bolotnios kaime (keliasdešimt kilometrų nutolusiame nuo Černobylio) gimusi ir visą gyvenimą nugyvenusi neįgali dalininkė – savamokslė. Ji yra pasakojusi, jog kažkada tiesiog pradėjo ant smėlio piešti įvairias į galvą atėjusias būtybes, vėliau piešiniai persikėlė ant sienų. Pirmieji M. Primačenko darbai buvo bespalviai, tačiau galiausiai pratrūko koloritu. Ne vienas jos darbas buvo parduotas Sotheby‘s aukcione Londone.
Paprasta, stipraus charakterio, kiekvienai gyvai būtybei atjaučianti valstietė piešė visą gyvenimą. Šiandien jos kūrybą tęsia sūnus Fiodoras ir anūkai Petro bei Ivanas.
M. Primačenko kūryba primena vaiskų Ukrainos liaudies meną, tačiau savo aktualumu nenusileidžia garsiausiems fovistams ar didiesiems Europos dailininkams. Unikalūs dailininkės darbai XX a. 4-ajame dešimtmetyje Paryžiuje vykusios parodos metu sulaukė ir Anri Matiso dėmesio. Parodoje pamatęs M. Primačenko tapybą, jis ištarė, jog prancūzams reikėtų važiuoti mokytis iš tokių dailininkų kaip M. Primačenko.
V. Fedčišinas teigia, jog liaudies meno šaknys – už intelekto ribų, todėl M. Primačenko kūrybos transcendencija taip įtraukia ir išlieka aktuali.
Iki liepos 26 d. vyksiančioje parodoje bus galima pamatyti kelis pačios M. Primačenko tapytus ir ne vieną jos unikaliu stiliumi sukurtų moters sūnaus ir anūko darbų. „Tai įdomus momentas – kai mamos ir senelės pėdomis seka artimieji, pašventę gyvenimą ne tik jos atminimo puoselėjimui, bet ir kūrybos tęstinumui“, – teigia E. Bakienė.
Z. Kružkova – tylioji grafikė
Kita parodoje pristatoma dailininkė Zoja Kružkova (gim. 1947 m.) ir apibendrintai, ir subjektyviai meta žvilgsnį į XX ir XXI a. žmonių psichologinius aspektus, savo kūryboje tarsi užduodama klausimus apie žmonijos sąmoningumą bei tikrųjų norų įsisąmoninimą.
Apie Z. Kružkovą rašiusio Ukrainos menininko Mykolos Škaraputos nuomone, tik dalis žmonijos yra prisidėjusi prie šiandieninio pasaulio kūrimo, technologinio ir intelektinio šuolio, o dauguma tebėra snaudžiančios pasąmonės būsenoje. Z. Kružkova, anot menininko, vaizduoja žmones, kurie yra dar nesuaugę, nesąmoningi – tarsi vaikai suaugusiųjų kūnais. Tai – grafikės žinia, jog nesuskaičiuojamoje daugybėje gyvenimiškų aplinkybių mes tebesame maži nesubrendę vaikai.
Dailininkų šeimoje Kijeve gimusi dailininkė karjerą pradėjo studentavimo metais, yra iliustravusi ne vieną knygą.
„Z. Kružkovos karjera prasidėjo labai įdomiu Ukrainai metu – vadinamosios „tyliosios grafikos“ 1970-1980-aisiais metais laikotarpiu ir pasireiškė giliomis metaforomis, žmoniškumo paieškomis ir vidinio pasaulio atspindžiais“, – pasakoja E. Bakienė.
Jai pritaria V. Fedčišinas. Jis Z. Kružkovos kūrybą lygina su Biblijos skaitymu. Kaip ir šventraštyje, Z. Kružkovos kūryboje šviečia keli sluoksniai: paviršinis – istorija, paveikslėliai, gana aiškūs vaizdiniai, antrasis tampriai susisieja su Europos didžiąja daile ir cituoja jos garsiausius kūrinius, o filosofiniame lygmenyje atsiskleidžia subtilus, gilus suvokimas, pasąmonės srautas, žmogaus psichikos gelmės. „Jos darbų „skaitymas“ – kaip gėlė, kuri, pakankamai ilgai žiūrint, galiausiai pražysta“, – sako Ukrainos meno tyrinėtojas.
Į Lietuvą atvežami dailininkės darbai atlikti spalvotais pieštukais, nors ji naudoja įvairias technikas: litografiją, lino raižinį, akrilo dažus, akvarelę, pastelę ir pan. „Paprasčiausi vaikiški spalvoti pieštukai – lėtas, ypatingo susikaupimo ir kruopštumo reikalaujantis įrankis, jau vien savo buvimu pasakojantis dailininkės požiūrį į gyvenimą: lėtą, privatų, kupiną vidinių kontempliacijų“, – mano parodos organizatorė.
Skirtinga kūryba – skirtingos asmenybės
E. Bakienė teigia būtent dėl jų skirtingumo pasirinkusi greta eksponuoti visiškai nepanašaus žanro dailininkes.
„Norisi lakoniškoje parodoje Lietuvos žiūrovui atverti Ukrainos dailės gylį ir įvairovę“, – teigia Ukrainoje kelerius metus su šeima praleidusi organizatorė.
Parodos pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai – abi menininkės savaip švenčia gyvenimą. Viena tai daro spalvingai, linksmai, optimistiškai, kita – itin privačiai, giliai ir tyliai.
Tai iš esmės atkartoja ir jų menines karjeras. Z. Kružkova yra geriau žinoma meno gurmanams, o optimistiškosios primityvistės M. Primačenko darbai buvo parduodami Sotheby‘s aukcione Londone, ji žinoma įvairiuose pasaulio kampeliuose.
Dalį M. Primačenko ir Z. Kružkovos darbų parodai paskolino privatūs Lietuvos ir Latvijos kolekcininkai.
Parodą „Švęsti gyvenimą“ bus galima pamatyti liepos 9-26 dienomis Stiklių g. 14-16 esančioje pop-up galerijoje Vilniuje (įėjimas iš Žydų gatvės), antradieniais–penktadieniais nuo 16 iki 20 val., o šeštadieniais ir sekmadieniais – nuo 12 iki 20 val.
