Kaip skelbia Kultūros ministerija, šiuo tyrimu siekta parengti istorinės atminties iniciatyvų įgyvendinimo poveikio analizę ir siūlymus dėl šių iniciatyvų efektyvesnio įgyvendinimo ir koordinavimo mechanizmo tobulinimo.
Tyrime nagrinėti valstybinių švenčių, atmintinų dienų ir atmintinų metų organizavimo bei koordinacinių mechanizmų klausimai, atliktas finansuotų iniciatyvų turinio, rezultatų ir efektyvumo vertinimas, išsiaiškinti visuomenės ir tikslinių grupių požiūris bei lūkesčiai.
Atlikti individualūs pusiau struktūruoti interviu, kuriais nustatyta skirtingų visuomenės grupių patirtis, požiūris, lūkesčiai dalyvaujant valstybinių švenčių ir atmintinų dienų / metų minėjimo iniciatyvose, identifikuoti jų turinio ir formų įtraukumo, efektyvumo iššūkiai.
Buvo organizuotos ir trys sutelktų grupių diskusijos, bendradarbiaujant su istorikais, renginių organizatoriais, valstybinių institucijų atstovais, koordinuojančiais sritis, susijusias su tyrimo tikslu, kultūros centrų darbuotojais, tautinių mažumų, jaunimo organizacijų atstovais.
Taip pat atlikta septynių užsienio valstybių gerųjų praktikų analizė. Nagrinėti Nyderlandų, Suomijos, Lenkijos, Airijos, Latvijos, Estijos ir Čekijos atvejai. Dėmesio vertas, pavyzdžiui, Nyderlandų karalystėje pagrindinių valstybinių įvykių, švenčių, minėjimų organizavimui sukurtas Nacionalinis komitetas (Karaliaus dekretu). Kita vertus, tyrime konstatuojama, kad daugelyje valstybių nėra vienos visų švenčių ar atmintinų datų minėjimo renginių organizuojančios institucijos.
Tyrime analizuotos Holokausto ir sovietinės okupacijos istorinės atminties minėjimo iniciatyvos. Siūloma pasiremti Estijos, Suomijos, Nyderlandų, Lenkijos patirtimi, kuriose Holokausto aukų minėjimo renginius koordinuoja ne tik valstybinės institucijos, bet siekiama aktyviau įtraukti ir vietines Holokausto atminties organizacijas, istorinės atminties institutus, žydų bendruomenes.
Tyrime pateikiama išvada, kad reikalingas atmintinų dienų minėjimo koordinavimo optimizavimas, sukuriant tarpinstitucinę atmintinų dienų minėjimo komisiją ar svarstant kitas alternatyvas. Atmintinų dienų minėjimo programų inicijavimas, rengimas ir jų įgyvendinimo organizavimas paremtas nusistovėjusia atsakingų institucijų praktika, kuri menkai reglamentuota ir neturi sukurtos koordinacinės struktūros.
Analizėje akcentuojama, kad nepaisant amžiaus ar tautybės, dalyvavimas valstybinėse šventėse ir istorinės atminties renginiuose, įvairios tautinės simbolikos matymas kelia patriotiškumą, pasididžiavimą, skatinamas atsakomybės jausmas, vienybė ir bendrystė, noras išsaugoti laisvę, prisidėti prie valstybės gerovės kūrimo.
Šio tyrimo rezultatais ir rekomendacijomis bus vadovaujamasi formuojant tolesnį valstybinių švenčių, atmintinų metų ir atmintinų dienų iniciatyvų įgyvendinimą bei koordinavimo mechanizmo tobulinimą.
Istorinės atminties iniciatyvų, įskaitant Holokausto ir sovietinės okupacijos temas, įgyvendinimo poveikio analizę Kultūros ministerijos užsakymu atliko UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ bei VšĮ Socialinių inovacijų institutas.
