„Ariadnė“ – britų autorės Jennifer Saint debiutinis kūrinys, kuris iš karto buvo pastebėtas ir labai gerai įvertintas.
„Pavadinimas mums iš karto nurodo graikų mitologiją, ir viršelis toks graikiškas – labai galima nuskaityti žinutę ir stilių. Autorė sakė, kad pati vaikystėje gyveno graikų mitologijos pasaulyje: labai daug skaitė, labai daug žino tos mitologijos, gyvendama Didžiojoje Britanijoje dėstė universitetuose, kol metė viską ir tapo grožinės literatūros kūrėja, o dabar mes lietuvių kalba turime pirmą jos romaną „Ariadnė“, tikiuosi, vėliau sulauksime ir kitų dviejų, kuriuos ji jau yra parašiusi“, – kalbėjo V. Maksvytė.
Šis romanas pasakoja apie Ariadnę, Kretos valdovo, karaliaus Minojo dukterį ir Minotauro seserį.
„Kas žino tą mitą, prisimins, kad karaliui Minojui gimė netikras sūnus, tai yra, jo žmoną išprievartavo jautis, nors, tam tikra prasme galima sakyti, kad karalienė, jo žmona sujauktu protu įsimylėjo jautį, įvyko ta sąjunga ir gimė karaliui toks netikras sūnus, pusiau žmogus, pusiau jautis – Minotauras. Ariadnė buvo jo vyresnioji sesuo ir turėjo su juo užmezgusi tokį šiltą santykį. Nepaisant to, jis vėliau tapo pabaisa, ir kai taip atsitiko, jis tapo tokiu galios, siaubo simboliu, kurį galima išlaikyti tik Dedalo sukurtame po Kretos miestu esančiame labirinte, iš kurio nėra jokio išėjimo. Tada Minojus šiuo savo sūnumi naudojosi strateginiu ginklu, kuriuo norėjo užvaldyti Atėnus ir pasaulį. Tad jis pradeda grasindamas, panaudodamas tą Minotauro sukeliamą siaubą, įtraukti jį į visokias intrigas“, – graikų mitą priminė literatūros ekspertė.
Tačiau šis romanas yra pasakojamas iš moters, Ariadnės pozicijos.
„Taip, čia tikrai atkuriamas tas graikiškasis pasaulis, bet, kita vertus, yra keliami klausimai apie moters vietą tame pasaulyje, jos pareigas, iššūkius, kiek ji matoma, kiek nematoma – ši knyga tikrai yra aktuali, nes tie graikiški mitai peržiūrimi būtent tokiu aspektu, tarsi kvestionuojant, truputį bandant ieškoti atsakymų“, – kalbėjo ji.
Be to, knygoje atsiranda princas, karalaitis Tesėjas, kuris nori nugalėti Minotaurą, išvaduoti Atėnus nuo šito Kretos siaubūno ir Ariadnė jam padeda.
„Knyga yra ne apie tai, ką pasakoja mitai, bet apie tai, ką šita pergalė kainuoja Ariadnei, koks yra jos likimas. Tai yra moters istorija – toks žmogiškas pasakojimas“, – pasakojo V. Maksvytė.
Pasak jos, ši knyga gali būti skaitoma ir kaip fantastikos kūrinys, už ką buvo apdovanota, ir kaip meilės romanas, ir kaip įdomus kūrinys mitologijos tyrinėtojams ar Graikijos mylėtojams. Iš anglų kalbos knygą vertė lietuvių fantastikos kūrėjas, rašytojas Egidijus Zaikauskas.
Gabrielle Zevin kūrinį „Rytoj... ir vėl rytoj... ir vėl rytoj...“ knygų mylėtojų platformos „Goodreads“ skaitytojai išrinko geriausia metų knyga, ji tapo „The New York Times“ bestseleriu.
Prieš porą metų lietuvių kalba buvo išleista jos knyga „Nepakartojamas A. J. Fikrio gyvenimas“, tačiau V. Maksvytė perspėjo, kad tie, kam teko ją skaityti, šįkart nesitikėtų nieko panašaus – autorė kuria visiškai kitokį pasakojimą.
„Ir siužetas, ir veikėjai, ir tai, kas vyksta, koks pasaulis kuriamas, viskas yra labai šiuolaikiška. Tai yra knyga apie dviejų žmonių draugystę, jaunų žmonių tapimą brandžiais, kas kaip ir nieko netradiciško, bet ir apie geiminimą, tai yra, kompiuterinių žaidimų pasaulį, kuriame šitie talentingi vaikai yra nuo pat ankstyvos paauglystės, kai jie susipažįsta itin sudėtingomis sąlygomis, ligoninėje, kai išgyvendami stiprias traumas jie susidraugauja ir pradeda tą ryšį, bendrystę kurti būtent kartu gulėdami ant lovos arba stovėdami prie tų žaidimų automatų ir geimindami. Visa knyga kaip žaidimas: ir tempas, ir ritmas, ir kuriamas pasaulis“, – pastebėjo V. Maksvytė.
„Pagrindinis šios knygos veikėjas Semas sako, kad nieko nėra intymiau, net seksas nėra tiek intymu kaip intymu yra turėti tokį gerą žaidimų draugą. Kadangi jie yra labai gabūs, labai talentingi ir visiškai pamišę dėl to žaidimų pasaulio, jie labai natūraliai tampa žaidimų kūrėjais, sukuria visą pasaulį užkariaujantį, didžiulius turtus ir šlovę atnešantį žaidimą, o kartu toliau vystosi tie jų santykiai. Nepasakosiu, kaip viskas baigiasi, bet iš tikrųjų yra labai daug informacijos iš žaidimų kūrimo pasaulio, taip pat apie tai, ką reiškia būti įvairių rasių tarpkultūriniu jaunu žmogumi šiuolaikiniame pasaulyje, ką mes Lietuvoje gal tik pradedame suprasti. Šita autorė, sakyčiau, atskleidžia globalaus jauno žmogaus pasaulį, kuriame iš tikrųjų žmonės gali gyventi visiškai kitaip nei mes esame pratę tradiciškai įsivaizduoti. Tai yra labai jaukus, labai švelnus pasakojimas apie santykius, bet kartu ir labai gili istorija apie šiuolaikinį žmogų, tad tikrai visiems labai rekomenduoju ir kviečiu nesigąsdinti ir vyresniosios kartos skaitytojus, nes tai reta galimybė suprasti, kaip vyksta tas šiuolaikinis gyvenimas“, – pasakojo ji.
V. Maksvytė atskleidė, kad rašytojos tėvas turi ir lietuviškų šaknų, tad vylėsi, kad galbūt kadanors G. Zevin pasirodys ir Lietuvoje. O kol kas galima skaityti jos knygas ir taip pat laukti jau planuojamo pastatyti filmo pagal knygą „Rytoj...ir vėl rytoj... ir vėl rytoj...“.
Iš anglų kalbos vertė Viktorija Uzėlaitė.
Dar vienas įspūdingas debiutas – suomių autorės Meri Valkamos istorinis romanas „Tavo Margot“.
„Tikrai labai stipri knyga tiek dramų, įprastų romanų skaitytojams, tiek istorinių romanų mėgėjams. Galėtų būti labai aktuali ir naudinga perskaityti būtent šių dienų, Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste, nes kalbama yra apie ypatingą laiką, 1983-1989 metus ir dabartinius laikus“, – sakė V. Maksvytė.
M. Valkama yra suomių žurnalistė, „Tavo Margot“ yra pirmasis jos romanas, apdovanotas geriausio metų debiuto premija ir daug kitų.
„Autorė minimu laikotarpiu buvo suomių žurnalisto dukra, maža mergaitė, o jos tėtis dirbo Rytų Vokietijoje, Berlyne ir išsivežė ten šeimą ir savo dukrą. Knyga tikrai atskleidžia autentišką gyvenimą, toks, koks jis buvo, paskutiniais metais iki griūnant Berlyno sienai, iš karto po jos griuvimo ir tada ateina tie šiuolaikiniai laikai, ir šiuolaikiniai veikėjai pasakoja apie santykį su tais įvykiais. Iš tikrųjų yra daug informacijos arba aspektų, apie kuriuos mes dažnai nepagalvojame, už ką žmonės tuo metu kovojo, kuo tikėjo, kaip jie jaučiasi dabar, kaip jaučiasi rytų vokiečiai, koks jų santykis su Vakarų Vokietija, su likusiu pasauliu, koks yra santykis su pačiu komunizmu – toks klausimas irgi keliamas“, – pasakojo literatūros ekspertė.
„Šitoje knygoje rasite visa tai, bet svarbiausia ne tai, o meilės ir išsiskyrimo istorija, nes ta maža mergaitė, pagrindinė pasakojimo veikėja, po tėvo mirties jo namuose randa meilės laiškus, kurie yra pasirašyti Tavo Margot ir yra tuose laiškuose į jos tėtį kreipiamasi ne jo vardu, o vardu Ėrichas. Ir ji sužino, kad tai buvo jo slapyvardis ir kažkokia paslaptinga moteris kelerius metus pasirašydama Tavo Margot rašė jam tuos meilės laiškus. Ji supranta, kad stokoja kažkokio labai didelio savo ir savo tėčio gyvenimo etapo, ir ji tiesiog neria į tą praeities gyvenimą, pradeda tyrinėti, važiuoja į Vokietiją. Tam tikra prasme tai yra ir detektyvas – tikrai rekomenduoju“, – sakė ji.
Iš suomių kalbos vertė Aida Krilavičienė.
