Birželio 9–11 dienomis žiūrovai turėjo išskirtinę galimybę pamatyti per keletą dienų gimusius spektaklių eskizus. Po kiekvieno eskizo peržiūros vyko vieši aptarimai su režisieriais, žiūrovais bei teatro kritikais, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Mes – Prancūzijaʼ23“ rezultatas – tikras proveržis“
„Šių metų teatro laboratorijos „Mes – Prancūzijaʼ23“ rezultatas – tikras proveržis,“ – džiaugiasi VST vadovė Olga Polevikova. Vertinimo komisija (VST vadovė Olga Polevikova, VST vadovės pavaduotoja Agnė Mažvilaitė, teatrologė Daiva Šabasevičienė, VST literatūrinės dalies vedėjas Gytis Norvilas, režisierius Jurijus Butusovas) neišrinko vieno nugalėtojo. Visi trys darbai buvo puikiai įvertinti, todėl jaunųjų režisierių pasirinkti kūriniai taps Vilniaus senojo teatro repertuariniais spektakliais. Komisijos narys Jurijus Butusovas apibendrina: „Trys jaunieji režisieriai teatro laboratorijoje atsiskleidė savo branda, aktoriai – profesionalumu, todėl visi eskizai yra verti likti teatro repertuare ir būti parodyti teatro scenose.“
Pagrindinis teatro prizas atiteko aktorei Editai Gančarovai, vaidinusiai Alberto Camus „Kaligula“ spektaklio eskize. Ji nustebino ir žiūrovus, ir vertinimo komisiją. D. Šabasevičienė pažymėjo, kad E. Gončarova išsiskyrė neįtikėtinu plastiškumu, jautrumu ir atsidavimu kuriant Jokūbo Brazio kaligulišką pasaulį.
Ir vėl aktuali Albert‘o Camus „Kaligula“
Pirmasis spektaklio eskizą publikai pristatė režisierius, Oskaro Koršunovo ir Eimanto Nekrošiaus mokinys – Jokūbas Brazys. Jis kartu su aktoriais Viačeslavu Lukjanovu, Edita Gončarova ir Aleksandru Kanajevu aktualizavo visiems gerai žinomą, Lietuvoje ne kartą statytą Albertʼo Camus pjesę „Kaligula“.
„Mane traukia tyrinėti egzistencinę baimę, beviltiškumą ir beprotybę. Pragaras, kurį kuria Kaligula, yra pasipriešinimas neišvengiamybei. (...) Druzilos mirtis atvėrė Pandoros skrynią, o degančios rankos yra nepajėgios jos užverti. Kaligula – tai odė nerimui,“ – teigia Jokūbas Brazys.
Penkių moterų laukimo šokis
Pagal Jean-Luco Lagarceʼo pjesę ,,Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“ spektaklio eskizą režisavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventė, režisieriaus Eimunto Nekrošiaus studentė Kotryna Siaurusaitytė: „Man pasirodė gražu, kad pjesė tarsi neužbaigta, kad joje daugiau pauzių nei veiksmo. Tai atveria erdvę interpretacijoms, sužadina norą mąstyti apie meilės, pasiaukojimo, tiesos prigimtį.“
Prancūzų aktoriaus, režisieriaus ir dramaturgo Jean-Luco Lagarce‘o kūrinys pasakoja apie penkias moteris – senelę, motiną, seseris – daug metų laukusias anūko, sūnaus, brolio. Moterų, kurių gyvenimas sustojęs ir įstrigęs viename name. Spektaklio eskize vaidmenis sukūrė: Jelena Orlova, Anastasija Špakovskaja, Aleksandra Metalnikova, Anžela Bizunovič ir Valentina Lukjanenko.
„Meilė – tai ne tik būti kartu, bet ir nebūti“
Perskaityti naujai prancūzų autoriaus Joël Pommeratʼo kūrinį „Dviejų Korėjų susijungimas“ ėmėsi Monika Klimaitė. Jaunoji kūrėja teatro režisūrą baigė Klaipėdos universiteto menų fakultete, studijas gilino Didžiosios Britanijos universitetuose, o dabar yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos teatro režisūros doktorantūros studentė.
Vieno ryškiausio pastarųjų metų dramaturgo ir režisieriaus Joëlio Pommeratʼo parašyta pjesė „Dviejų Korėjų susijungimas“ sukonstruota iš dvidešimties scenų. Režisierė M. Klimaitė teatro laboratorijos metu žiūrovus supažindino su pasirinktomis dešimt scenų, išskleidžiančių įvairiasliuoksnę santykių panoramą.
Monikai Klimaitei ši pjesė – žvilgsnis į meilę plačiąja prasme, į jos veikimo mechanizmą: „Skaitydama pagalvojau, kad meilė – tai ne tik būti kartu, bet ir nebūti. Kad tai nėra tik tai, kas mus jungia, bet tikriausiai ir tai, kas skiria, vieną nuo kito atitolina.“
Pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“ scenoje improvizavo aktoriai: Jelena Juščenko, Nikolajus Antonovas, Jevgenija Karpikova, Telmanas Ragimovas.
Prancūziška promenada Basanavičiaus gatve
Teatro laboratorijos „Mes – Prancūzijaʼ23“ rėmuose vyko ekskursijos „Teatrinė Pohulianka“ kartu su gide, tinklaraščio „Vilnius Mood“ kūrėja Rita Peterson ir VST aktore Jekaterina Makarova. Promenados metu vilniečiai ir miesto svečiai galėjo išgirsti įdomių J. Basanavičiaus g. istorijų, atrasti prancūziškų ženklų, užsukti į Vilniaus senojo teatro užkulisius.
Teatro laboratorijos spektakliai – naujajame VST sezone
Teatro laboratorijos tradicija gimė 2022-aisiais festivaliu „Mes – Ukraina“. Teatro laboratorijos pagrindinis prizas – teisė Vilniaus senajame teatre kurti spektaklį pagal eskizui pasirinktą kūrinį. Šiais metais visi kūrėjai, dalyvavę laboratorijoje, laimėjo tokią teisę. Ateinantį teatro sezoną bus pastatyti šie spektakliai: Albertʼo Camus „Kaligula“ (rež. J. Brazys), Jean-Luco Lagarceʼo „Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“ (rež. K. Siaurusaitytė) ir Joël Pommeratʼo „Dviejų Korėjų susijungimas“ (rež. M. Klimaitė).
