LKT finansavimo siekiantys pareiškėjai pastebi, kad šiandien ypač trūksta vieningos kultūros politikos. Negavusiems LKT finansavimo kyla panašūs klausimai: kokie projektai patenka į LKT rėmimą, ar labiau rūpi kiekybė, o ne kokybė, ar yra siekiama masiško populiarumo? Nepraėję konkurso pareiškėjai taip pat norėtų aiškesnių atsakymų, kodėl jų projektas yra atmetamas, nes dabar suformuluotos tezės, anot jų, tinka kone kiekvienam projektui.
Savo ruožtu LKT pabrėžia, kad kultūros bendruomenės finansavimo poreikis yra daug didesnis nei skirstomos lėšos. Kadangi finansavimas yra ribotas, ekspertai turi reitinguoti pateiktas paraiškas ir didžioji jų dalis, deja, nefinansuojamos.
LKT pažymi, kad tai nėra „valstybinės institucijos sprendimai“, o laisvai samdomų ekspertų iš kūrėjų bendruomenės siūlymas, kurį tvirtina tos pačios bendruomenės deleguoti ir jų atstovų išrinkti tarybos nariai. O kiekvienas ekspertas ir tarybos narys turi savo vertybes, patirtis ir kompetencijas, „kurių įvairovėje demokratiniu principu priimami sprendimai“. LKT atstovai tikina, kad pagrindinis vertinimo kriterijus visuose LKT konkursuose – meninė ir kultūrinė vertė.
Festivalis „Vilniaus lapai“ šiemet neįvyks
Finansavimo iš LKT šiemet negavusio festivalio „Vilniaus lapai“ iniciatorė ir vadovė Rūta Kačkutė atvira – populiarus renginys šį rudenį neįvyks.
Paklausta, ar nebus sudėtinga tęsti festivalį nutrūkus nuosekliam tęstinumui, R. Kačkutė sakė, kad šis kultūrinis įvykis kuo puikiausiai išgyveno pandemijos iššūkius: susidomėjimas išliko ir visokie būdai jį rengti – buvo.
„Bet žvelgiu į tai kitaip, – jeigu ekspertai nusprendė, kad šio festivalio nereikia – gal jo ir tikrai nereikia šiais metais. Tai nereiškia, kad mes žadame jo atsisakyti kitąmet – idėjų turime keleriems metams į priekį. Kol kas neturėjome posėdžio, nesikalbėjome su visais rengėjais, bet kadangi sugalvota tema buvo aktuali, autorių pavardės žymios ir įdomios – reikės tartis, bandysime vis tiek įgyvendinti, perkelti į kitus metus. Dabar negaliu atsakyti, bet, manau, kad festivalis egzistuos ir ateityje. Jeigu yra klausytojas ir poreikis – egzistuos“, – neabejojo pašnekovė.
Galbūt, jei atsirastų rėmėjų – festivalį visgi surengtų? „Manau, kad ne. Visi dalykai darosi planingai, žingsnis po žingsnio. Po LKT atsakymo praėjo šiek tiek daugiau nei mėnuo – norint organizuoti festivalį jau turėjo būti padaryta labai daug darbų, ir šiaip, reikia pasakyti, kad atsakymai gan vėlai atėjo, ir tai nebūtų buvę lengva, nes festivalis įprastai vyksta rudenį“, – sakė R. Kačkutė, patikinusi, kad ir atsiradus rėmėjams „per galvą nesiverstų“, verčiau ramiai ruošis kitiems metams.
Turėtų būti daugiau lankstumo
Siekiantys LKT finansavimo gan dažnokai išsako kritiką, kad dėl užsitęsusių procesų dažnai pritrūkstama laiko pasiruošimui, – ką nors organizuojant turi iš anksto žinoti, ar turėsi tam užtektinai lėšų.
Kuo LKT grindė savo sprendimą, nesuteikdama finansavimo festivaliui „Vilniaus lapai“?
„Atsakymas nieko nepasakantis, „išplaukęs“, tokias kritikas, kurios yra atsakymuose, gali pasakyti kiekvienam projektui. Manau, kad tai labiau ekspertų asmeniniai vertinimai, nes festivalį, kuris panašus, vyksta panašiu metu, kuris gavo ir kuris ne, skiria tik kelios šimtosios balo... Tai apie ką mes kalbame? Suprantu, kad yra ribotas pinigų skaičius ir ekspertai turėjo pasirinkti, ką finansuoti, o kaip jie tai aprašo – jau kitas klausimas. Atsakyme yra viena eilutė, kurioje rašoma, kad „veiklos kokybė atskleista patenkinamai.“ Pasaulinio lygio festivalis įvertinamas patenkinamai, kvestionuojama renginio kokybė. Nėra apie ką ir kalbėti. Gaila ekspertų, nes jie turi kažką parašyti. Taip ir rašo, – ačiū“, – kritiškai kalbėjo visuomenės ypač pamėgto ir laukiamo festivalio vadovė.
Siekiama masiško populiarumo
Šiemet, atrodytų, LKT nefinansavo nemažai žinomumą įgijusių projektų, R. Kačkutės pastebėjimu, taip įvyko, nes rinka darosi gan užpildyta, kai kuriais atvejais, – ir perpildyta.
„Kalbu ne tik apie literatūros projektus, apie visus. Tikrai smagu, kad atsirado daug įvairių festivalių, įvairios veiklos, įvairių kultūrinių projektų. Žinoma, valstybė nebepajėgia visų jų finansuoti. Čia vėlgi diskusinis klausimas: ko mes iš tikrųjų siekiame? Kiek matau iš to, kas yra finansuojama – siekiama masiško populiarumo. Galbūt gerai, tiesiog toks yra vienas vertinimo kriterijų. Kiti renginiai, skirti tam tikrai auditorijai, ne visai visuomenei – jie mažiau gauna finansavimo: tai irgi yra politika, pasirinkimas, kokie yra tikrieji prioritetai. Pagal juos ir buvo nuspręsta, – sakė R. Kačkutė ir pridūrė, jog ypač gaila, kad sumažėjo renginių, kuriuose būtų pristatomi mums mažiau žinomi užsienio rašytojai. – Užsidaryti tik savo terpėje, kad ir kokie geri būtų lietuvių rašytojai, vis tik, nepakankamai plečia mūsų akiratį. Ar tai būtų „Vilniaus lapai“ ar kiti renginiai, norėtųsi, kad Lietuva save suprastų kaip pasaulio dalį, būtų atviresnė pasaulio kūrybos pristatymui.“
Ū. Ambrasaitė: nėra vieningos kultūros politikos
Leidyklos „Lapas“ vadovė Ūla Ambrasaitė atkreipė dėmesį, kad anksčiau buvo atskiri konkursai literatūrai ir humanitarikai, o vėliau jie buvo sujungti į vieną. Tai, anot jos, gali būti ir gerai, ir blogai.
Bet visa tai, kas netelpa tarp žanrų – negrožinė literatūra, rimtesnės, eksperimentinės knygos – tarsi pakimba ore.
„Pavyzdžiui, esame pridavę Godos Palekaitės eksperimentinę esę – negavome paramos. Kita problema – nebėra dviejų etapo finansavimo, t. y. jeigu mes gauname pinigų – turime išleisti knygą per metus. O leidyboje įprastai yra dveji metai: nuo to, kai tu sužinai rezultatus, turi iš naujo pasitvirtinti vertėjai, kolektyvas, negalime jų pusę metų laikyti [nežinioje], kad jie neimtų naujų projektų. Mano manymu, LKT politika yra tokia – nefinansuoti sudėtingų knygų leidybos, kurioms išleisti reikia daugiau laiko, negu metų“, – darė išvadą Ū. Ambrasaitė.
Anot jos, vienas dalykas, kad nėra etapinio finansavimo, o kitas, kad, iš esmės, nėra kultūros politikos: „Pavyzdžiui, LKT mums sako: jeigu nespėjote padaryti knygos – neteikite finansavimui. Jeigu mes finansavimo neteiksime, kas tuomet finansuos tokią leidybą? Tradiciniai bankai, tradicinės investavimo įmonės leidybai paskolų neteikia. <...> Mes neturime galimybės, kitaip negu kiti verslai, pasiskolinti lėšų projekto leidybai, įgyvendinimui“, – didžiulę problemą mato Ū. Ambrasaitė.
Pasak leidyklos „Lapas“ vadovės, jiems dažnai iš LKT tenka išgirsti komentarus, kad knyga pernelyg nišinė.
„Leidžiame akademinės literatūros, kurią norime pristatyti plačiajai auditorijai, tačiau sakoma, kad dėl jos rėmimo reiktų kreiptis į Mokslo tarybą. Nors mes kaip leidykla negalime kreiptis – nesame mokslo institucija. Išeitų, kad labai rimta literatūra, kuriai parengti reikia daug laiko, pagal LKT politiką nebepatenka į rėmimą“, – pasakojo pašnekovė.
Rūpi kiekybė, o ne kokybė
Be abejo, kad atspausdinta knyga būtų kuo kokybiškiau parengta – leidybos procesai užtrunka.
„Būna, kad gauname vertimą, kuris nėra pakankamas, norime perredaguoti, o LKT atrodo, kad už kokybę svarbiau atsiskaitymo terminai... Tai irgi sukuria neadekvatumą. Tad ką mes remiame – finansinį faktą, atspausdintą knygų kiekį, kuris nėra pakankamos kokybės? Ar remiame tai, kad maksimaliai visi dėtų pastangas, kad išeitų spausdinta knyga tokios kokybės kaip leidyklos redakcija mano, kad turėtų išeiti?“, – kėlė klausimus leidyklos vadovė.
Anot Ū. Ambrasaitės, labiau žiūrima į kiekybę, o kokybė visiškai nevertinama ir neįvertinama. „Jei neatsiuntėte knygų laiku – turite grąžinti visą finansavimą, arba yra skiriama 30 proc. finansavimo. Tai veda prie to, kad pradėsime leisti tik labai trumpas, greitai paruošiamas knygas, be jokių numatomų komplikacijų. Štai kur veda dabartinė kultūros finansavimo politika“, – konstatavo ji.
Dar viena problema, tęsė Ū. Ambrasaitė, nors pateikiamos adekvačios leidybos sąmatos, vis tiek sulaukiama komentarų, kad jos yra „išpūstos“: „Dėl to mums yra numušami balai, po bendro vertinimo projektai nefinansuojami. Tai kuria uždarą ratą: mes tada fiktyviai mažiname išlaidas, kurias iš tikrųjų turime. Kokiu pagrindu LKT mano, kad kažkas kainuoja mažiau, nei iš tikrųjų kainuoja – į tai jie mums atsakyti negalėjo. Grindžia tuo, kad yra ekspertai, esą jie viską sprendžia. Čia, manau, taip pat kultūros politikos problema. Žinome, kad visi kultūros lauke dirba už mažesnį atlygį negu turėtų. Ir štai, – valstybinė politika, kad jie ir dirbtų už mažiau...“
Dėl infliacijos finansavimas mažėja
Leidyklos „Lapas“ vadovės pastebėjimu, – finansavimas mažėja. „Galbūt ne bendras LKT fondo katilas, bet įskaitant infliaciją, didėjantį paraiškų srautą, mes pinigų pradedame gauti mažiau. Nebūtinai tai didelė problema, galbūt mūsų literatūra, kurią mes teikiame, yra neverta, bet toks yra jausmas. Pavyzdžiui, festivalis „Vilniaus lapai“ šiemet taip pat negavo finansavimo. Geras kasmetinis renginys. Kokią žinutę tai transliuoja organizatoriams? Tai, kad jų nereikia. <...> Jeigu kažkas vyksta trejus ar ketverius metus, turi gerą vardą, kokybę, turėtų būti užtikrintas bent minimalus finansavimas“, – neabejoja Ū. Ambrasaitė.
Tarp LKT vis dažniau nefinansuojamų projektų, Ū. Ambrasaitė pastebėjo, – lietuvių autorių knygos. Finansavimas nesuteiktas ir leidyklos „Lapas“ inicijuotai Teksto redagavimo konferencijai.
G. Banaitis-Skrandis: didžioji dauguma finansavimo „nusėda“ sostinėje
Zapyškyje (Kauno r.) esančio objekto „Nemuno7“ autorius Gediminas Banaitis-Skrandis sakė iš LKT išgirdę teiginį, esą rengtos paraiškos peržengė balų ribą, kai projektai yra finansuotini, tačiau dėl nepakankamų lėšų šiame etape ir dėl šios kadencijos Tarybos narių pozicijos finansuoti projektus kuo didesniu prašomu intensyvumu, parama atiteko tik kiek daugiau nei 20 proc. pateiktųjų.
„Tačiau čia susiduriama su sistemine problema, kada didžioji dauguma finansavimo „nusėda“ sostinėje ir likusieji miestai ar regionai lieka su labai kukliu finansų likučiu. LKT remiasi Savivaldybių kultūros indekso tyrimo duomenimis, kur teigiama, kad Vilniaus miesto savivaldybėje 2021 m. veikė beveik 3500 kultūros įmonių, kai visoje likusioje šalyje – dar tiek pat, tačiau, pavyzdžiui Vizualiųjų menų programoje Vilnius „įsisavina“ 84 proc. viso krepšelio, o tai niekaip nėra arti 50 / 50 situacijos. Ne visose programose toks akivaizdus skirtumas, tačiau tendencija išlieka“, – įsitikinęs G. Banaitis-Skrandis.
Anot jo, būtina atsižvelgti dar į tai, kiek miestų savivaldybėms svarbu jų miesto kultūra, kiek procentaliai bendro finansavimo kultūrai sudaro savivaldybių skiriamos lėšos. Taip pat esą būtų aktualu paskaičiuoti, kiek valstybė skiria investicijų į naują kultūros infrastruktūrą Vilniuje ir likusioje Lietuvoje.
„Tikiu, kad išryškėtų ryški ir trumparegiška Lietuvos kultūros centralizacija, apie kurią nuolat diskutuojama, bet niekaip neišsprendžiama. Kalbant apie Kauną ir Kauno rajoną, Europos kultūros sostinės programa parodė, kad čia tradiciškai susiformavusio gaunamo dėmesio neužtenka, potencialas yra didelis ir dabar po 2022 metų grįžti į „iki Kaunas2022“ laikų yra tas pats, kas pastatytam pastatui netiekti elektros, vandens ir kitų resursų – t.y. padaryta ryški investicija į kultūrą ir gyventojus tampa beprasmė. „Kaunas 2022“ įrodė, kad šis regionas moka tikslingai ir prasmingai investuoti į kultūrą, todėl „procentų“ perstumdymas Kauno regionui būtinas. Tikiu, kad ir Klaipėdoje, Šiauliuose ar kitur to potencialo taip pat yra daug“, – pažymėjo pašnekovas.
Nevyriausybininkai lieka už brūkšnio
G. Banaičio-Skrandžio manymu, kitas iki šiol neišspręstas klausimas – biudžetinių įstaigų konkurencija su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurioms LKT finansai yra esminė priemonė turėti pagrindą po kojomis ir dirbti bei uždirbti.
„Kai viso kuklaus vienos programos biudžeto (pvz.: Vizualiųjų menų programa) 40 proc. sutraukia biudžetinės įstaigos, tampa aišku, kaip net aukštus balus surinkę nevyriausybininkai lieka už brūkšnio. Teisybės dėlei reikia paminėti, kad LKT numato pokyčius ir biudžetinių įstaigų programų finansavimas bus perkeltas į Kultūros ministeriją, tačiau nevyriausybininkams iki šio sprendimo jau ne vienus metus reikia gyventi“, – atkreipė dėmesį G. Banaitis-Skrandis.
Vis dėlto, G. Banaičio-Skrandžio pastebėjimu, LKT keičiasi, ir paraiškų pildymas ar ataskaitų teikimas tampa vis paprastesnis ir aiškesnis.
„LKT darbuotojai suteikia laiko taisytis, konsultuotis ir paraiškas tobulinti iki tinkamo pateikimui. Įvykę pokyčiai LKT komandoje ir procesuose yra prasmingi, pastebimi. Visgi daugelį metų stebint finansavimo rezultatus apima mintis, kad LKT ir jos surenkami ekspertai, vertinantys paraiškas, yra įsisukę į sostinei būdingą kilpą ir niekaip iš jos neišsiveržia. Nauja valdžia daro pokyčius, bet kai kultūros sektoriuje dirbi virš 20 metų, pokyčių tikiesi „vakar“, – sakė jis.
R. Zubovas: festivaliai yra pasmerkti „paklusti“ grubiai pinigų galiai
Lietuvos Kultūros taryba nusprendė nefinansuoti ir muzikos festivalio „58 fortepijono vasaros Druskininkuose“. Ilgametis festivalio įkvėpėjas, pianistas Rokas Zubovas feisbuke rašė, kad pagal balus liko 45 vietoje iš 197 svarstytų projektų – pateko į geriausių projektų ketvirtadalį.
„Perskaitęs LKT sudėtį, matau joje labai gerbiamus, Lietuvos kultūrai nusipelniusius žmones, ir nedrįsčiau abejoti jų kompetencija ir atsidavimu Lietuvos kultūrai. Tačiau žiūrint į rezultatų lentelę vis tiek kyla tas pats klausimas: kur brėžiame brūkšnį? Kodėl puikus „Meta Trio“ projektas, ekspertų įvertintas vos 0,13 balo mažiau už paskutinį virš brūkšnio likusį projektą visai negavo finansavimo? Suprantu, kad vienprasmiško atsakymo čia niekas negali pateikti“, – pažymėjo R. Zubovas.
Tie 0,13 balo, anot R. Zubovo, yra mirties bausmė puikiems projektams. „Todėl, galvojant apie atsidavusį ekspertų darbą, man labai gaila, kad tie laikai, kada projektai surinkę tam tikrą skaičių balų buvo finansuojami, nes „praėjo kokybinę atranką“, seniai praeityje. Bet ar kas nors man gali pasakyti, kodėl mes nebeturime aiškios kokybinės atrankos ir ekspertų įvertintas projektas sulaukęs 78,28 yra tas, po kurio brėžiamas brūkšnys? Ar atsirado kažkokie geresni, aiškesni vertinimo kriterijai? Ar tiesiog braukiame brūkšnį tuo momentu, kada baigiasi pinigai? Atrodo, kad taip ir yra. Kultūrinė tradicija, kūrybinės idėjos, ištisus regionus jungiantys kultūriniai sambūriai, dešimtmečius gyvuojantys regionų festivaliai yra pasmerkti „paklusti“ grubiai pinigų galiai. Visiems atsakymas vienas – mažai pinigų“, – darė išvadą pianistas, raginantis visuomenę prisidėti prie festivalio, kad tradicija būtų išsaugota.
Dalia Urbanavičienė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė pastebėjo, kad dėl LKT sprendimų etninės kultūros projektų rengėjai turi spręsti, ar verta toliau rengti finansavimo nuolat negaunančius projektus, ar visgi pasukti galvą, kaip tarsi toje pasakoje apie Eglę vėl bandyti sunešioti geležines kurpaites. (Plačiau skaitykite ČIA.)
LKT: kultūros bendruomenės finansavimo poreikis yra daug didesnis nei skirstomos lėšos
„Lietuvos kultūros tarybos (LKT) finansavimo modelis yra konkursas, kuriame pateikiamas didelis kiekis paraiškų. 2023 m. LKT sulaukė 5,5 tūkst. paraiškų. Mūsų valstybės mokesčių mokėtojų pinigais buvo finansuota 2,1 tūkst. paraiškų (1 545 projektai ir 558 stipendijos). Iš viso LKT paskirstė 22,4 mln. eurų, o bendras 2023 m. tarybos biudžetas – 24,4 mln. eurų ir tai sudaro 6 proc. viso valstybės biudžeto kultūrai. Kultūros bendruomenės finansavimo poreikis yra daug didesnis nei skirstomos lėšos, o finansavimo intensyvumas 2023 m. siekia 39 proc. Jas vertindami ekspertai ne tik analizuoja kiekvienos organizacijos ar kūrėjo pateiktą paraišką, tačiau jį mato ir vertina bendrame kiekvienos programos ar srities kontekste. Kadangi finansavimas yra ribotas, ekspertai turi reitinguoti pateiktas paraiškas ir didžioji jų dalis, deja, nefinansuojamos. LKT siekia, kad būtų finansuotos ne tik ryškiausios, bet ir geriausiai paruoštos iniciatyvos, o skiriamos lėšos užtikrintų patirčių įvairovę, tolygumą ir prieinamumą visuomenei“, – aiškino situaciją LKT Viešųjų ryšių koordinatorė Karolina Bagdonė.
Anot jos, šiemet meno sričių konkursuose ekspertai 70 balų (minimalus pereinamasis balas – 60) peržengusioms organizacijoms rekomendavo skirti apie 11 mln. eurų, tačiau iš valstybės biudžeto šiems konkursams buvo numatyti tik 6 mln. eurų. Antrasis meno sričių konkurso kvietimas buvo be galo konkurencingas, nes paraiškų sulaukta beveik tiek pat, kiek ir pirmajame, nors LKT paskirstymui pasiliko tik 30 proc. minėto krepšelio.
K. Bagdonės teigimu, paminėtų organizacijų pavyzdžiai skirtingi.
„Leidykla „Lapas“ pateikė 14 paraiškų, iš jų finansuotos 6, iš viso buvo skirta daugiau kaip 39 tūkst. eurų. VšĮ „Šeimos laikas“ („Nemuno7“) pateikė 5, tačiau nefinansuota nei viena. Projektui „58 Druskininkų fortepijono muzikos vasara M. K. Čiurlionio namuose“ (VšĮ „Impetus musicus“) 2023 m. finansavimas neskirtas. Pastarųjų projektų atveju pateiktos paraiškos gavo gana aukštą balą, vadinasi, ekspertai rekomendavo jas finansuoti, tačiau dėl lėšų trūkumo to padaryti nebuvo galimybių. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad 2022 m. buvo paskelbtas konkursas 2023–2025 metais įgyvendinti Čiurlionio metų idėjas, kurioms numatyta 330 000 eurų, vertinimui nesulaukė nei vienos paraiškos. Tačiau viliamės, kad naujai paskelbtas kvietimas sulauks daugiau dėmesio. Paraiškų laukiame iki 2023 m. rugsėjo 11 dienos“, – atkreipė dėmesį ji.
Kaip ir kasmet LKT skirstydama finansavimą, anot K. Bagdonės, remiasi projektų teikimo gairėmis ir Stipendijų kultūros ir meno kūrėjams skyrimo tvarkos aprašu, kuris kartu su priedais sudaro apie 100 puslapių apimties dokumentą.
„LKT modelis yra unikalus valstybės aparate, nes konkretūs sprendimai dėl finansavimo yra perduoti kūrėjų bendruomenei ir jos atstovams. Kitaip tariant, tai nėra „valstybinės institucijos sprendimai“, o laisvai samdomų ekspertų iš kūrėjų bendruomenės siūlymas, kurį tvirtina tos pačios bendruomenės deleguoti ir jų atstovų išrinkti tarybos nariai. Be abejo, kiekvienas ekspertas ir tarybos narys turi savo vertybes, patirtis ir kompetencijas, kurių įvairovėje demokratiniu principu priimami sprendimai. Pagrindinis vertinimo kriterijus visuose LKT konkursuose yra meninė ir kultūrinė vertė“, – pažymėjo pašnekovė.
Prieš kiekvieną konkursą, anot LKT Viešųjų ryšių koordinatorės, esą sulaukiama raginimų „išlaikyti adekvatų finansavimo intensyvumą.“
„Skirti tiek, kiek paraiškoje prašoma, nemažinti sumų, tačiau jau po rezultatų paskelbimo atsiranda siūlančių tolygaus finansavimo paskirstymą: finansuoti kuo daugiau, bet po mažai. Pavyzdžiui, 2023 m. meno sričių projektams buvo numatyta 6 mln. eurų, vadinasi, kiekvienam pateikusiam paraišką buvo galima skirti po 3 376 eurus. Lietuvos kultūros tarybos narių nuomone, būtent tai ir būtų neadekvatu“, – sakė K. Bagdonė.
Galbūt neigiamą atsakymą lemia netinkamai užpildytos paraiškos? K. Bagdonės vertinimu, LKT paraiškų formos, palyginti su kitų Lietuvos institucijų gana paprastos.
„Tačiau suprantame, kad pareiškėjai gali susidurti su iššūkiais ją pildydami, dėl to rengiame kasmetinius seminarus apie finansavimą ir paraiškas (vienas jų įvyko šių metų birželį ir jį galima pamatyti LKT „YouTube“ kanale). Rugpjūčio pabaigoje pasirodys ir mūsų tinklalaidės „Kultūros ritmas“ epizodas apie tai, kaip gerai parašyti ir užpildyti paraišką“, – informavo K. Bagdonė.
Kaip pastebėjo LKT Viešųjų ryšių koordinatorė, 2023 m. 58 proc. paraiškų buvo pateikta paskutinę paraiškų teikimo dieną.
„Tikime, kad tądien buvo tik paspaustas paraiškos pateikimo mygtukas, o visos idėjos, veiklų ir kt. planai, sąmatos jau buvo iš anksto užpildytos. Tačiau raginame pareiškėjus nelaukti „paskutinės minutės“ ir jas pildyti bei teikti jau šiandien. O jei pildydami turės klausimų, kreiptis į LKT kuratores. Paraiškose pateikta informacija naudojama siekiant atsiskaityti visuomenei už viešus pinigus. Juk ją pildydami pareiškėjai stengiasi įrodyti, kodėl mokesčių mokėtojų pinigai turėtų būti skirti būtent jų iniciatyvai ir bus panaudoti tinkamai. Dėl to ekspertai laukia detalios, pagrįstos ir aiškiai užpildytos paraiškos“, – atkreipė dėmesį ji.
K. Bagdonė tikino, kad LKT veikia pagal depolitizuotą modelį ir autonomiškai, pagal kultūros bendruomenės sutarimus, paskirsto Kultūros ministerijos patikėtą biudžetą meno organizacijoms ir kūrėjams.
„LKT nuolat palaiko glaudų, atvirą ir bendruomenišką ryšį su kultūros lauko atstovais, reaguoja į pastabas ir pasiūlymus, inicijuoja apklausas, organizuoja seminarus ir rengia diskusijas, kuria tinklalaidę ir naujienlaiškį, nuolat publikuoja tekstus apie savo veiklą, aptaria pokyčius ir dalinasi sėkmės istorijomis“, – pasidžiaugė K. Bagdonė.
K. Bagdonės tikinimu, 2022 m. ir 2023 m. LKT biudžetas paskirstymui išliko beveik toks pat. 2022 m. kultūros ir meno bendruomenės iniciatyvoms LKT skyrė daugiau kaip 22,7 mln. eurų, o 2023 m. – 22,4 mln. eurų.
