Kur ieškoti aiškios ir tikslios informacijos, jeigu nori suprasti, kokia iš tiesų toji Žemaitija? Istorinės, dokumentinės medžiagos archyvuose? Klausytis liaudies išminties, o gal skaityti interneto forumus ir politinių partijų programas? Nereikia rinktis tik vieno informacijos šaltinio – spektaklio kūrybinė komanda savo meniniame-istoriniame tyrime pasidomėjo viskuo, kas šiandien žinoma apie Žemaitiją.
Visgi, apibendrinti istoriškai autonomiškiausio regiono Lietuvoje vaizdinį nėra paprasta. Vieniems norisi žemaitišku paveldu praturtinti bendrą Lietuvos kultūros katilą, kiti gi svajoja pakartoti istoriją ir Žemaitiją vėl paskelbti atskira valstybe. Kur slypi tiesa ir ką galvoti, jei pats dar tik ieškai žemaičio savyje?
„Mano mama ir močiutė yra tikros žemaitės ir kalba žemaitiškai, bet pati užaugau ant rubežiaus – Šiauliuose, mano kasdienybėje žemaitiškos tradicijos nėra tokios gilios. O Ieva užaugo Jonavoje, bet jau ilgą laiką gyvena Žemaitijoje. Mums įdomu ir svarbu analizuoti, kaip galėtume savo sąsajas su Žemaitija sustiprinti“, – sako spektaklio bendraautorė, KJT aktorė Rugilė Latvėnaitė.
Atlikdami meninį tyrimą, spektaklio kūrėjai bendravo su žemaičių liaudies meno meistrais ir folkloro puoselėtojais. Kai kuriems iš jų sunku suprasti, kodėl šiuolaikinis vaikas nebenori groti birbyne.
„Žemaitėjės“ autoriai siūlo mintį, jog tam, kad ką nors norėtume išsaugoti, tausoti ir perduoti ateities kartoms, pirmiausia turime suprasti, kur slypi tų tradicijų vertė. Tam, kad etnografinės dainos ir šokiai neliktų tik vienkartiniu, egzotišku pasirodymu Dainų šventėje, o taptų neatsiejama kasdienybės, tautinio tapatumo dalimi, turime rasti naują būdą kalbėti apie savo praeitį.
„Mūsų kartos požiūris į tradicijas ir etnografiją labai skiriasi nuo tėvų ir senelių kartos. Mums kyla abejonių, ar viską reikia saugoti ir branginti, mums norisi tradicinius elementus kaip nors pritaikyti šiuolaikiniame pasaulyje. To žemaitiško palikimo yra daug daugiau, nei tik kastinys ir unikali kalba, bet kiek jo iš tiesų pažįstame? Ar turėtume pasitenkinti tuo, kokį žemaičio portretą mums pristato „Dviračio žinios“?“, – klausia spektaklio bendraautorė, KJT aktorė Ieva Pakštytė.
Spektaklio-fantazijos dramaturginį pagrindą sustiprina Lietuvos istorikų, etnografų moksliniai tyrimai bei publikacijos apie Žemaitijos istoriją ir tradicijas, jų analizės gerokai praplečia mūsų žinias apie tai, kas yra Žemaitija. Tačiau ši istorinė informacija teatro scenoje įgaus mistiškas ir mitines formas, pereis per asmeninį jauno žmogaus patirčių filtrą. Mozaikos principu kurtame spektaklyje laukiami ne tik žemaičiai, bet ir aukštaičiai, suvalkiečiai, dzūkai ir mažlietuviai – aktualių klausimų ir netikėtų atradimų bus visiems.
Spektaklio „Žemaitėjė“ režisierius Darius Rabašauskas, scenografė – Rūta Venskutė, kompozitorius – Gytis Šimelionis. Premjera – liepos 6 dieną, 18:30 val. Rietavo kultūros centre, liepos 7 dieną, 19 val., Kulių kultūros centre, Sofijos festivalio metu.
Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija bilietai.lt platformoje.
