Parodos terminas pasirinktas neatsitiktinai – 2014 m. vasario 20 d. Rusija pradėjo okupuoti Krymą, 2022 m. vasario 24 d. prasidėjo Rusijos karas prieš Ukrainą. Paroda Kaune bus eksponuojama iki rugpjūčio 24 d. imtinai, nes tądien Ukraina minės 33-iąsias Nepriklausomybės paskelbimo metines.
Šovinių dėžės – iš karo lauko
Tapyti ikonas ant šoviniams laikyti ir gabenti skirtų dėžių sumąstė dailininkas, rašytojas, menotyrininkas iš Kyjivo Oleksandras Klimenko (kūrybinis pseudonimas Olaf Clemensen), jo idėją palaikė tapytoja, knygų iliustruotoja Sofija Atlantova. Kartą lankydamasis batalione O. Klimenka apžiūrėjęs dėžių dangčius ir dugnus pastebėjo, kad jie panašūs į skydus, ant kurių tapomos tradicinės Ukrainos ikonos. Supratęs, kad karo reliktai gali skleisti ir šviesią žinią – menininkas nusprendė ant šovinių dėžių nupiešti viltį simbolizuojančius religinius vaizdus ir taip skleisti žinią per pasaulį apie jo tėvynėje vykstantį karą. Pirmąja „karo ikona“ tapo Dievo Motinos su Kūdikiu atvaizdas.
Vienos pirmųjų dėžių, ant kurių kūrybinis duetas nutapė ikonas buvo atvežtos iš Mariupolio. Jas karo lauke surinko ir perdavė Ukrainos jūrų pėstininkai. Vėliau atkeliavo dėžės iš Donbaso. Ant ikonų dėžių matyti karo paliktos šaudymo, plėšimo žymės.
Dalį ikonų O. Klimenka tapė radęs laisvą minutę savanoriaudamas Mikolos Pirogovo ligoninėje.
Ikonos parduodamos dėl kilnaus tikslo
2014-aisiais sukurta paroda „Ikonos ant šovinių dėžių“ priklauso ciklui „Pietitus”. Čia vaizduojamos kanoninės stačiatikių ikonos. Anot kūrėjų, jos simbolizuoja viltį, šviesą ir tai, kad Dievas niekada neapleidžia, net pakliuvus į karo pragarą.
Ant šovinių dėžių nutapyti įvairūs šventieji ir religinės scenos: Viešpaties įėjimas į Jeruzalę, Petro išsižadėjimas, kojų plovimas, Kristaus išplakimas, Kristus prieš kryžių, nukryžiavimas, miręs Kristus, Sopulingoji Dievo Motina, moterys prie Viešpaties kapo, paskutinė vakarienė, kryžiaus nešimas, nuėmimas nuo kryžiaus ir pan.
Parodoje eksponuojamos ikonos – parduodamos, tačiau tik visos kartu, t. y. 19 vnt. Gautą sumą ukrainiečių menininkų duetas skirs Ukrainos kovai už laisvę – mobiliesiems karo lauko ligoninės punktams paremti.
Kauno IX forto muziejuje parodai audiovizualinę instaliaciją specialiai kūręs fotografas ir režisierius Sergejus Orlovas teigė, kad šio dueto sukurtos ikonos Ukrainoje labai vertinamos.
„Bendraudamas su aukšto rango karininkais sužinojau, kad 2022 m. vasario 24 d. vykdami į karą jie pasiėmė ginklus ir šio dueto ikoną. Tai rodo jų svarbą. Karininkai vertina šį meną. Daug brigados vadų turi Oleksandro Klimenkos ikonų. Kūrėjų darbai parduodami, menas generuoja humanitarinę pagalbą frontui“, – teigė S. Orlovas. Jis pridūrė, kad už ikonas gautos lėšos dažniausiai nukeliauja fronte dirbančių medikų paramos organizacijoms Ukrainoje. Ikonų tapytojai laikosi taisyklės: remti šalies kovą ne ginklais, o medikamentais, ekipuote ir pan.
Parodą papildo instaliacija
Paroda „Ikonos ant šovinių dėžių“ Kauno IX forto muziejuje eksponuojama su specialiai šiai erdvei sukurta audiovizualine instaliacija, kurią parengė fotografas ir režisierius Sergejus Orlovas. Ekrane matyti iki tol neskelbti jo fiksuoti dokumentiniai kadrai iš O. Klimenkos kūrybinio proceso užkulisių, sugriautų Kyjivo apskrities, Černigovo ir Rytų Ukrainos vaizdais, šventiko giesmėmis lydimo ikonų tapymo proceso. Ekrane matyti, kaip šventikas Mykola Lysenka gieda angare tarp panaudotų artilerijos tūtų, likusių po masinio Kyjivo apskrities apšaudymo.
S. Orlovas atskleidė, kad apie menininko O. Klimenkos istoriją sukūrė dokumentinį filmą, kurio premjera vyks jau netrukus – šį pavasarį.
Kurdamas filmą S. Orlovas su menininkais praleido nemažai laiko.
„Tapytojas Oleksandras sako, kad ikona yra viena iš ukrainiečių kultūros kalbų. Jam labai svarbu, kad šitos dėžės būtų karo liudininkėmis. Kiekviena dėžė, kurią čia matote, buvo karo veiksmų zonoje, karo žargonu kalbant – nulyje, t.y., veiksmų zonoje tarp dviejų kariuomenių. Kartais menininkas pats vyksta pasiimti šovinių dėžių ir ikonas pradeda tapyti dar būdamas fronte. Dėžės turi savotišką kvapą: parako, gyvenimo apkasuose, alsuojančios mirties. (…) Menininkai parodo, kad kiekvienas žmogus šiame kare gali būti gėrio karys prieš blogį. Tam nebūtina laikyti ginklą rankoje. Oleksandras kovoja su teptuku rankose“, – sakė S. Orlovas.
Palaiko kovoje už laisvę
Kauno IX forto muziejaus direktorius Marius Pečiulis pažymėjo, kad paroda simbolizuoja viltį.
„Pasaulis pasidalinęs į dvi dalis: viena pamynė teisę, žmogiškumą, o kita vadovaujasi vakarietiškomis vertybėmis, teisės viršenybės principu. Ant šovinių dangčių, kur buvo laikoma amunicija, kuri vėliau naudota žudyti žmones – nutapyti sakralaus meno objektai yra tarsi nepaliaujamo tikėjimo liudijimas. Tai išlaiko Vakarų pasaulį gyvą. Visais laikais Vakarų pasaulį vienijo ir jungė krikščionybė bei tikėjimas. Tikėjimas šviesa ir gėriu kare labai svarbus. Žinoma, čia pat matome ir kaip tikėjimas panaudojamas pragariškiems, barbariškiems tikslams… Parodos autoriai šviesą matė, mato ir matys. Tad ir mes tikėkime šviesos pergale prieš tamsą“, – kalbėjo M. Pečiulis.
Kauno IX forto muziejaus istorijos skyriaus vedėjas Vytautas Petrikėnas pridūrė, kad svarbi parodos ekspozicijos vieta – IX fortas, kuris anksčiau turėjo tarnauti kaip Rusijos imperijos blokpostas, viso režimo įtvirtinimui XIX a. pab.-XX a. pr.
„Dabar fortui suteikiame visai kitą prasmę: vilties ir tikėjimo, kad ikonos ant brutalumo simbolių – šovinių dėžių – galiausiai atneš pergalę Vakarų vertybėms. Esu įsitikinęs, kad ne atgimti bandanti imperija laimės, o demokratinės respublikos. Juk šviesa galingesnė už tamsą”, – tikino V. Petrikėnas.
Lietuvoje kuruojančio Lenkijos instituto Vilniuje direktoriaus pavaduotojas Mateusz Jakubiak parodos atidaryme akcentavo, kad įvykiai Ukrainoje prasidėjo ne prieš dvejus metus, o žymiai anksčiau.
„Viskas prasidėjo Kryme, Donecke. Putino ir Rusijos žiaurumas tęsiasi jau 10 metų. Negalime to pamiršti, niekada”, – budrumą išlaikyti ragino M. Jakubiak.
