Premjera – Valdovų rūmuose

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai bei Lietuvos muzikos ir teatro akademija rugsėjo 29 ir 30 dienomis pristato operą, kuri atkurta pasitelkus dirbtinį intelektą. „Andromeda“ – tai viena iš trijų Vilniaus Žemutinėje pilyje XVII a. rodytų operų (kitos dvi – „Elenos pagrobimas“ ir „Apviltoji Kirkė“).

Norėdama susigrąžinti prarastą istoriją, tarptautinė kūrėjų komanda pasitelkė dirbtinio intelekto įrankį (DI modelis Martin Malandro) ir pagal išlikusią Marco Scacchi bei jo amžininkų kūrybą atkūrė operą, skambėjusią 1644 m. kovo 6 d. Vilniaus Žemutinėje pilyje.

Suburta tarptautinė atlikėjų komanda

Dirbtinio intelekto įrankiu muziką atkūrė lietuvių kompozitorius Mantautas Krukauskas, redagavo – Latvijos senosios muzikos tyrinėtojas ir kompozitorius Māris Kupčs. „Kiek mums žinoma, tai bus pirmoji pasaulyje gyvai atliekama opera, kurios visa muzikinė medžiaga (partitūra) kurta pasitelkus šiuolaikinius neuroninio tinklo įrankius,“ – sako kompozitorius Mantautas Krukauskas. „Tačiau atlikėjams palikome laisvės improvizuoti, akcentuoti kai kuriuos motyvus, todėl skambesys įgavo ir šiuolaikiškumo.“

Po beveik keturių amžių naujam gyvenimui prikeltą „Andromedą“ pristato atlikėjai Monta Martinsone, Nora Petročenko, Justina Kaminskaitė, Shlomit Yeshayahu, Jonas Sakalauskas, Justina Kaminskaitė ir Ignas Ščesnulevičius, taip pat svečiai iš Latvijos – Rūdis Cebulis ir Krišs Pozemkovskis. Groja Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Baroko muzikos ansamblis „Cappella Concertante Vilnense“, kuriam šioje programoje vadovauja Māris Kupčs.

Koncertinio atlikimo režisierius – „Kosmos Theatre“ įkūrėjas Žilvinas Vingelis, tyrinėjantis šiuolaikinių technologijų ir scenos menų ryšius. Vaizdo projekcijas, taip pat pasitelkęs dirbtinio intelekto įrankį, pagal ankstyvojo Baroko paveikslus kūrė Rimas Sakalauskas. Kostiumus operai – dailininkė Viktorija Ramanauskaitė, šviesų dailininkas – Simas Sirutavičius.

Tęsiamos Lietuvos valdovo Vladislavo Vazos tradicijos

Valdovų rūmų muziejus tęsia tradiciją kasmet rudens kultūros renginių sezoną pradėti operinės muzikos istorijos Lietuvoje faktų paminėjimu. Remiantis istoriniais šaltiniais, žinoma, kad 1636 m. rugsėjo 4 d. Valdovų rūmuose Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos rūpesčiu buvo pastatyta pirmoji opera Lietuvoje – „Elenos pagrobimas“. Žinomi arba numanomi ir šios Baroko operos kūrėjai – tie patys italų menininkai – valdovo kapelos dirigentas ir kompozitorius Marco Scacchi ir poetas Virgilio Puccitelli, o scenografija ir mašinerijos architektūra rūpinosi Agostino Locci.

„Prieš beveik keturis šimtus metų nuskambėjusi opera ir čia, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose, pasireiškęs muzikinis fenomenas yra tai, kuo mes galime pagrįstai didžiuotis ir ko neturėtume pamiršti. Juk Vilnius buvo vienas iš nedaugelio Europos didmiesčių, kuriame už Italijos ribų anksčiausiai pastatyta ankstyvoji italų opera, ji čia skambėjo gerokai anksčiau negu Paryžiuje, Londone arba Neapolyje“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo Vazos rūpesčiu anuomet rengiant spektaklius dalyvaudavo Vilniaus amatininkų cechų meistrai – dailidės, staliai ir kt. Amžininkų liudijimais, penkias valandas trukusios pirmosios operos pavyko puikiai, publika buvo sužavėta.
Atkurtoji „Andromeda“ rugsėjo 29 ir 30 d. bus gerokai trumpesnė ir kartu su pertrauka truks dvi valandas, nes, pasak kompozitoriaus Mantauto Krukausko, šiais laikais prikaustyti žiūrovo dėmesį penkias valandas prilygtų sensacijai.

Projektas yra Vilniaus 700 metų jubiliejaus programos dalis. Šventės iniciatorius – Vilniaus miesto savivaldybė, programos kuratorius – Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“. Programos įgyvendinimą finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt