Sostinės širdyje įvyko iškilminga Karaimų metų minėjimo ceremonija

Renginyje svečius pasveikino ir ceremoniją atidarė Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė dr. Karina Firkavičiūtė, sveikinimo žodžius taip pat tarė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo narys, Seimo kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Trakų rajono meras Andrius Šatevičius ir kiti.

Lietuvos karaimų bendruomenės etninis ir konfesinis unikalumas turi ypatingą vertę bendrame Lietuvos kultūros kontekste. Tik Lietuvoje – ir daugiau niekur pasaulyje – vartojama karaimų kalba, priklausanti tiurkų kalbų kipčiakų kalbų šeimai, vyksta pamaldos kenesose karaimų kalba, yra išlikęs folkloras, laikomasi šeimos apeigų bei papročių.

Karaimų metų minėjimo ceremonija

© Organizatorių nuotr.

Pasak dr. Vidos Montvydaitės, Tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybės direktorės, karaimai yra integrali Lietuvos istorijos ir Lietuvos kultūros dalis.

„Tokia karaimų tauta buvo visus 625 metus, kiek ši bendruomenė gyvena Lietuvos žemėse. Karaimų apsigyvenimas čia XIV a. pabaigoje buvo sąlygotas daugelio Lietuvos plėtimosi priežasčių, ir visos jos buvo pozityvios. Įvairių tautų sugyvenimas buvo ir tebėra Lietuvos stiprybė per visus tuos amžius“, – sakė dr. V. Montvydaitė.

Dr. K. Firkavičiūtės teigimu, karaimai, tarnaudami Lietuvos didiesiems kunigaikščiams, atliko įvairias svarbias valstybei, šiai žemei funkcijas. Jie buvo pilių ir valdovų sargybiniai, dirbo vertėjais, didikų dvaruose žinomi keli garsūs karaimai daktarai, o XX a. atsivėrė naujos galimybės.

„Nemažai karaimų per pastarąjį šimtmetį tapo mokslininkais tiurkologais, pradėjo Vilniaus universitete orientalistikos studijas. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, karaimai aktyviai prisideda vystant, statant, auginant, kuriant modernią Lietuvos valstybę. Keli karaimai – ryškūs Lietuvos diplomatai, Vyriausybės nariai, yra mokslininkų, menininkų, pedagogų, medikų, verslininkų, aktorių“, – sako K. Firkavičiūtė.

Iškilmingos ceremonijos metu simbolinį „Metų raktą“ karaimų bendruomenei perdavė totorių bendruomenės atstovai. Ceremonijos metu taip pat įteikti Tautinių mažumų departamento apdovanojimai. Renginio metu vyko karaimų folkloro ansamblio „Birlik“ pasirodymas.

Karaimų metų minėjimo ceremonija

© Organizatorių nuotr.

Per pirmąjį 2022-ųjų pusmetį jau parengta per 20 specialiai karaimams skirtų laidų Lietuvos žiniasklaidoje, įvyko įvairių susitikimų su karaimais, Vilniaus universitete buvo rengiama tarptautinė mokslinė konferencija apie karaimų kalbą, eksponuotos kelios parodos – karaimikos Vrublevskių bibliotekoje ir karaimų istorijos Trakų viešojoje bibliotekoje, baigiamas Statistikos departamento tyrimas apie karaimų tautą Lietuvoje, išleisti keli metų kalendoriai. Antroje metų pusėje dar laukia ryškūs bendruomenės renginiai, unikalūs koncertai, parodos.