Paroda „Rudens lygiadienis“ apima pastarųjų metų kūrybos laikotarpį. Žiūrovas turės galimybę pasigilinti ir įvertinti keletą kūrybos ciklų, eksponuojamų vienoje erdvėje. Tai intensyvių kūrybinių ieškojimų metas, atspindintis stiliaus pasikeitimus nuo figūrinės tapybos paveikslų iki abstrakčių ritminių kompozicijų kūrimo.
Meninis kalbėjimas keitėsi nuo niuansuotos koloristinės tapybos iki minimalistinių monochrominių monologų. Galerijoje eksponuojama įvairaus žanro ir formato tapyba, išsamiau atskleidžianti dailininko meninių interesų lauką, vidinę emocinę ir dvasinę kaitą, estetines pajautas. Parodos pavadinimas simbolizuoja tam tikrą lygsvaros būseną, naujos krypties, ieškojimų pasirinkimo momentą.
„Ričardo paveikslai gyvi estetika ir tapybos džiaugsmu. Jo skaidrios spalvos, permatomos linijos, kontrastų dramos ir plyšimai, kompozicijų ritmika ir aritmija, užuominų gausa, neatskleistos patirtys, geltona ar ruda spalva perrėžiančios trapų kontrastų ir linijų žaismą, sukuria kurtuazinę intrigą.
Ričardas jau senai suformavo savo tapybinę kalbą, kuria ryškiai išsiskiria iš kitų panašių autorių Lietuvoje ir plėtoja savitą linijų, šokio, spalvos džiaugsmo ir užuominų retoriką, kuria nusako ir meilės jausmus, flirtą bei kurtuaziją, džiaugsmą pasauliu“, – autoriaus kūrybą apibūdina filosofas ir antropologas Gintautas Mažeikis.
„Nesvarbu, ką tapytų R. Garbačiauskas – ar tai būtų rytietišką kaligrafiją primenantys abstraktūs ar pusiau abstraktūs motyvai, ar žmogiški, gyvūniški, gal net dieviški kūnai – jie yra perteikti taip, kad norom nenorom imi įtikėti jų realumu bei poreikiu juos fiksuoti. Įvairaus pobūdžio jusliškumas Garbačiausko kūryboje yra vienas svarbiausių veiksnių, tikslų ir prielaidų“, – apie autoriaus tapybą kalba menotyrininkas Vidas Poškus.
Tapytojas R. Garbačiauskas gimė 1956 m. Vilniuje. 1980 m. baigė tapybos studijas Vilniaus dailės institute ir pradėjo dirbti tuometiniame Šiaulių pedagoginiame institute (dabar – Šiaulių universitetas, socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas). Ėjo menų fakulteto dekano, tapybos katedros vedėjo pareigas. Nuo 2006 m. eina profesoriaus pareigas tapybos, dailės, menų katedrose, 2009 m. suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas. R. Garbačiauskas yra Šiaulių universiteto Senato narys.
Šiaulių jaunųjų menininkų paroda „tete a tete“ suteiks galimybę susipažinti su naujausiais jaunų ir atraktyvių kūrėjų kūriniais. Benas Alejūnas, Karolina Alejūnienė, Egidijus Godliauskas, Simona Bagdonaitė-Gubinienė, Renata Murauskaitė priklauso jauniausiai Šiaulių miesto menininkų kartai.
Dar būdami studentai šie jauni, kūrybingi ir žaismingi žmonės išsiskyrė gebėjimu kartu puikiai linksmintis, o pavieniui kurti brandžius meno kūrinius. Kiekvienas iš jų jau dabar išsiskiria savo menine raiška, kūrinių temomis.
R. Murauskaitė kuria įsimintinus, melancholiškus juodai balto pasaulio raižinius, Karolina šmaikštauja moteriško tapatumo temomis, Egidijus tapybos kūriniais perkuria savo gimtojo Joniškio urbanistinius peizažus. Simona aktyviai eksperimentuoja grafikos meno srityje, plėtoja savitą asmeninės mitologijos personažų pasaulį, B. Alejūnas kantriai užkariauja didelio formato figūrinės ir portretinės tapybos erdvę. Jau dabar šie jauni menininkai yra žinomi Lietuvoje ir Šiauliuose.
