Klasika – kaip lakmuso popierėlis

Pristatydama tai, kas laukia šiais metais, G. Arlickaitė pabrėžė, kad nors festivaliui visada svarbu numatyti programos kryptį ir struktūrą, dabar tai – dar svarbiau, nes festivalis jau įžengia į brandos stadiją.

„Yra susiformavusios 12 programų, kur išdėstomi kiekvienų metų įdomiausi filmai, svarbiausios šiuolaikinės figūros, kur atsigręžiama į klasiką, kaip pagrindą to, kas buvo ir kaip lakmuso popierėlį matuojant šių dienų atradimų vertę. Tai padeda rasti balansą tarp klasikinio kino lauko ir eksperimentinės kino erdvės, kuriai irgi skiriame vietą“, – kalbėjo ji.

Pasak G. Arlickaitės, šių metų programos struktūra susidaro iš balanso tarp didžiųjų šių dienų Europos kino pavardžių ir kylančio Europos ateities kino balso: „Šis balansas svarbiausias išdėstant kino filmus ir dedant akcentus, kas yra programos stulpai ir atramos, kaip ji vystoma toliau ir papildoma naujais aspektais“.

Festivalio filmai bus įvairūs ir emocijų prasme. „Manau, kad mums pavyko rasti balansą tarp rūstaus ir negailestingo požiūrio į gyvenimą ir išeities, vilties ieškojimo, – svarstė festivalio įkūrėja. – Bus ir šypsningo, ir linksmo, ir norinčio ironizuoti, ir norinčio paguosti kino – įvairus tas kinas šiomis dienomis. Kinas – įtraukus menas ir natūraliai į jį ateina visos problemos, kurios svarbios šiandien: migrantai, moterys, karai, neteisybės, vertybių griuvėsiai ir kiti dalykai. Natūralu, kad apie tai kalbame, reflektuojame – tam ir yra menas. Jis negali pakeisti pasaulio, bet gali daug ką apie jį pasakyti, kaip gyvename, kodėl ir ar norime taip gyventi. Pavadinčiau šių metų „Scanoramos“ kryptį įvairovės ir tradicijos deriniu“.

Europos šalių kino forumo „Scanorama“ programos koordinatorius Dmitrij Gluščevskij kalbėjo, kad jį šiemet itin džiugina festivalio drąsa: „Džiaugiuosi drąsa parodyti filmus, kurie yra iššūkiai žiūrovams. Bet noriu pasidžiaugti ir drąsa rodyti filmus „paprastiems žmonėms“, su aiškia kalba, jausmingomis, suprantamomis temomis – demokratiškai visiems: kartais paprastai šnekėti irgi reikia drąsos ir mėginame patys jos nepamesti. Tad deriname drąsą išlikti savimi su drąsa ieškoti naujų kelių ir laukiame žiūrovų“.

Gražina Arlickaitė, Dmitrijus Gluščevskis

Atidarymui – Kanų festivalio žvaigždė

21-ąjį festivalį atvers gyvenimo ir kino menui dedikuotas vietnamiečių kilmės prancūzų režisieriaus Trano Anh Hungo filmas „Gurmaniška aistra“ su įsimintinu aktorių Juliette Binoche ir Benoît Magimelio duetu, įvertintas už geriausią režisūrą Kanų kino festivalyje. Vizuali ir tapybiška juosta, nukelianti į 19 a. Prancūziją, žada pojūčių puotą kino gurmanams, kurioje pagarbą kultūros tradicijoms pratęsia moters modernėjimo istorija.

„Tai – vienas ryškiausių ir įdomiausių Kanų festivalio filmų, apdovanotas už geriausią režisūrą. Mano nuomone, jis buvo šioks toks juodasis arkliukas Kanų festivalio programoje – atrodė nuobodesnis, bet kiekvienas pamatęs pasidžiaugė, kaip galima kino ir maisto kalba papasakoti apie meilę“, – pasakojo D. Gluščevskij.

Kino meistrai iš Kanų, Berlyno ir Venecijos kino festivalių

Pagrindinėje festivalio programoje „Kertant Europą“ išsirikiavo svarbiausiuose kino forumuose įvertinti filmai. Vienu ryškiausių jos akcentų taps Yorgoso Lanthimoso „Prasti reikalai“, pelnę Auksinio liūto apdovanojimą Venecijos kino festivalyje. Ne mažiau laukiama ilgametės „Scanoramos“ bičiulės, britų režisierės Joannos Hogg, naujausia juosta „Amžinoji dukra“ su Tilda Swinton, kuri atliks net du vaidmenis. Venecijos kino festivalio konkursinėje programoje dalyvavęs filmas, kurio vykdomuoju prodiuseriu tapo Martinas Scorsese, pratęs ankstesniais metais pristatytus režisierės filmus „Suvenyras I“ ir „Suvenyras II“, pelniusius kino kritikų ir sinefilų simpatijas.

Portugalų režisieriaus João Canijo filmas „Blogas gyvenimas“, pelnęs Sidabrinį lokį Berlyno kino festivalyje, ir antroji diptiko dalis „Gyvenimas blogas“, tame pačiame festivalyje pretendavęs į „Encounters“ apdovanojimą, atiduos pagarbą Ingmaro Bergmano kino estetikai ir įsimins ryškiais moterų portretais.

Vokiečių kinui atstovaus pagrindiniu Berlinalės programos „Panorama“ atradimu tapusi turkų kilmės vokiečių režisieriaus Ilkerio Çatakio socialinė parabolė „Mokytojų kambarys“ ir vokiečių kino grandės Margarethos von Trottos „Ingeborg Bachmann – kelionė į dykumą“ apie vieną svarbiausių pokario austrų literatūros asmenybių, talentingai įkūnytą aktorės Vicky Krieps – „Scanoramos“ žiūrovams ji pažįstama iš ankstesniais metais didžiulio žiūrovų dėmesio sulaukusių atidarymo filmų „Korsažas“ ir „Bergmano sala“.

Juodojo humoro gerbėjų laukia prancūzo Quentino Dupieux „Janikas“, pripažintas geriausiu Europos filmu Lokarno kino festivalyje. Negailestingas šiuolaikinės visuomenės kritikas, rumunų režisierius Radu Jude provokuos naujausia juosta „Nesitikėk per daug iš pasaulio pabaigos“, Lokarno kino festivalyje įvertinta Specialiuoju žiuri prizu. Socialinės tematikos gelmę atvers rumuno Cristi Puiu „MMXX“, dalyvavęs San Sebastiano kino festivalio konkursinėje programoje, o prancūzų režsierės Stéphanie Di Giusto kostiuminė drama „Rozali“ su išraiškingu aktorių Nadios Tereškevič ir Benoît Magimelio duetu apmąstys išorinio grožio ir bjaurumo temą – filmas buvo pristatytas programoje „Ypatingasis žvilgsnis“ ir buvo nominuota „Queer“ palmės šakelei Kanų kino festivalyje.

Karo tematiką festivalyje tyrinės ukrainiečių režisierių Vitalijaus Manskio ir fronto linijoje filmavusio Jevgeno Titarenko „Rytų frontas“ – sukrečianti gyvybės naikinimo studija pristatyta Berlyno kino festivalyje.

Lenkų kinui atstovaus Venecijos kino festivalio konkursinėje programoje dalyvavusi Małgorzatos Szumowskos kūniškumo ir pažeminimo istorija „Moteris iš...“ bei Olgos Chajdos „Imago“, sugrąžinantis į praėjusio amžiaus 9-ąjį dešimtmetį maištingos menininkės akimis.

Šiaurietiškoji linija

Šiaurietiškąjį horizontą atvers danų režisieriaus Nikolajaus Arcelio istorinė drama „Pažadėtoji žemė“ su aktoriumi Madsu Mikkelsenu, dalyvavusi Venecijos kino festivalio konkursinėje programoje, ir talentingo suomių režisieriaus Aleksio Salmenperäs „Burbulas“, pasakojantis drąsią jaunos merginos brendimo istoriją, įvertintą Šiaurės Tarybos apdovanojimu. Šiaurietiškos gamtos grožio prieštaringumą atskleis režisierės Margreth Olin dokumentinė juosta „Žemės dainos“, kurianti vizualiai pribloškiančią odę apie gamtą ir žmogų.

Šiaurietiško humoro įvairovę atskleis islando Hafsteinno Gunnaro Sigurðssono „Šiaurietiški patogumai“ ir švedo Ernsto De Geero „Hipnozė“, pagrindinio vaidmens atlikėjui Herbertui Nordrumui pelniusi geriausio aktoriaus apdovanojimą Karlovi Varų kino festivalyje.

Konkursinės programos: Europos kino atradimai ir tarptautinės žiuri

Svarbius kino atradimus žada pernai įkurtas ir programoje įsitvirtinęs tarptautinis „Scanoramos“ ilgametražių filmų konkursas, jungiantis drąsiai savitos meninės raiškos ieškančius filmus ir jų kūrėjus, pelniusius kino kritikų simpatijas pagrindiniuose kino forumuose. Konkurso vertinimo žiuri šiemet – Austrijos kino akademijos vykdomoji direktorė Katharina Albrecht-Stadler, Lokarno kino festivalio meno vadovas Giona Antonio Nazzaro, kino režisierė Mitra Farahani, kurios filmas „Iki penktadienio, Robinzonai“ tapo praėjusių metų „Scanoramos“ ilgametražių filmų konkursinės programos laureatu ir kino režisierė Isabelle Stever, pernai programoje dalyvavusi su filmu „Šuolis“.

Šiais metais ilgametražio kino konkursinėje programoje išsirikiavo „Scanoramos“ žiūrovams gerai pažįstamo Oles Giæverio „Leiskite upei gyventi“, Baso Devoso „Mažas pasaulis“, Tios Kouvo „Laikas su šeima“, João Salavizo ir Renée Nader Messoros „Palmės žiedas“, Enos Sendijarevič „Saldūs sapnai“, Itsasos Aranos „Merginos neprapuls“, Virginios Eleuteri Serpieri „Amor“, Pios Rönickes „Klajojančios girios“, Ninnos Pálmadóttir „Vienatvė“, Marynos Vrodos „Stepnė“ ir Isabellos Eklöf „Kalakas“.

Trumpametražio kino konkursinė programa „Europos blyksniai“, 2008 m. prasidėjusi kaip Baltijos šalių konkursinė programa „Naujasis Baltijos kinas“, šiemet sulaukė dvigubai daugiau paraiškų nei ankstesniais metais ir įsitvirtino kaip svarbus mažųjų kino formų kino konkursas Europoje.

Praėjusių metų „Europos blyksnių“ laureato, austrų režisieriaus Marko Siegfriedo Gerstorferio, trumpametražis filmas „Nematoma riba“ šiemet laimėjo studentišką „Oskarą“ ir varžysis dėl 2024 m. geriausio trumpametražio filmo „Oskaro“ statulėlės. Geriausio lietuviško trumpametražio filmo laureato, režisieriaus Arno Balčiūno filmas „Blausos“ buvo pripažintas Metų geriausiu studento darbu Nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“.

Šiemet trumpametražio kino programoje „Europos blyksniai“ išsirikiavo 22 filmai iš 11 šalių, kuriuos vertins tarptautinė komisija – Linco kino festivalio „Crossing Europe“ vadovė Sabine Gebetsroither, kino programų sudarytojas ir šiuolaikinio meno kuratorius Petteris van Hoffas, kino kritikė, scenaristė, Berlinalės programos „Panorama“ atrankos komisijos narė Anna Melikova. Tarp konkursantų – 4 jaunųjų lietuvių kūrėjų trumpametražės juostos: Silvijos Kuodytės „Ja tibia ubju“, Pijaus Mačiulskio „Naiku“, Gretos Bertauskytės „Mommy“ ir Agatos Tracevič „Plica Polonica“.

„Oskaro“ laureatas Allanas Starskis

Industriniams renginiams skirtoje programoje „SCA kryptys“ šiais metais svečiuosis „Oskaru“ už geriausią kino dailę Steveno Spielbergo filmui „Šindlerio sąrašas“ 1994 m. įvertintas Allanas Starskis, vėliau pelnęs Cezario apdovanojimą už kino dailę Romano Polanskio filmui „Pianistas“. Taip pat antrus metus iš eilės meistriškumo seminarus ves scenarijų rašymo konsultantas Gualberto Ferrari, kurio konsultacijoms atrinkti 6 kino scenarijai iš 19, dalyvavusių konkurse.

Lietuvių premjeros ir pagarba kino paveldui

Lietuvių kino gerbėjų laukia dvi tarpdisciplininio meno kūrėjų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų, premjeros – Deimanto Narkevičiaus pirmasis lietuviškas ilgametražis 3D filmas „Čiulbanti siela“, sulaukęs žiūrovų ir kino kritikų dėmesio Marselio kino festivalyje, bei ribas tarp kasdienybės ir kūrybos trinanti Dainiaus Liškevičiaus dokumentinė juosta „Modernus butas“.

Legendinio teatro režisieriaus Jono Jurašo spektaklio pagal Kazio Sajos pjesę istoriją atskleis kino žurnalistės ir režisierės Aistės Stonytės dokumentinė juosta „Mamutų medžioklė“, šiais metais atversianti festivalį Kaune.

Programoje „Atvira Lietuvos kino istorija“ – nepamirštamas Arūno Žebriūno televizijos serialas „Turtuolis, vargšas“ (1984) pagal to paties pavadinimo amerikiečių rašytojo, dramaturgo ir scenaristo Irwino Shaw romaną, žavintis Nelės Savičenko aktoriniu debiutu bei Jūratės Onaitytės ir Liubomiro Laucevičiaus sukurtais veikėjais. Almanto Grikevičiaus filmas „Ave, vita“ (1969) pagal vieną įdomiausių lietuviškų scenarijų, sukurtą Grigorijaus Kanovičiaus ir Vytauto Žalakevičiaus, kvies pagerbti šių metų pradžioje iškeliavusį žydų kilmės lietuvių rašytoją, scenaristą ir vertėją. Taip pat bus pristatytas sovietinio kino sklaidos institucijose saugotas vertingas kino paveldas – Kanų, Venecijos ir kituose pagrindiniuose kino festivaliuose pristatyti ir įvertinti Sakartvelo režisierių Nanos Džordžadzės, Lanos Gogoberidzės ir Lianos Eliavos filmai.

Kinas ir jo antrininkas: televizijos archyvai

Praėjusiais metais kino ir teatro santykius apmąsčiusi teminė programa „Kinas ir jo antrininkas šiais metais pakvies į antrąją dalį, skirtą pripažintų režisierių kūriniams televizijai. Prisiekusių sinefilų lauks Ingmaro Bergmano „Apeigos“, Larso von Triero „Medėja“, Jeano-Luco Godard’o „Mažos kino kompanijos iškilimas ir nuopuolis“, Rainerio Wernerio Fassbinderio „Pajungtas pasaulis“, Bela Tarro „Makbetas“, Agnes Vardos „Nausikaja“ ir Christiano Petzoldo „Cuba Libre“.

Eksperimentinio ir žanrinio kino teritorija

Alternatyvų kino horizontą, aprėpiantį kinematografinius eksperimentus, žanrinius filmus ir retai rodomus klasikos kūrinius, festivalyje atvers programos „Galvok ką nori“ ir „Naktinės būtybės“.

„Galvok ką nori“ akcentais taps Jeano-Luco Godard’o „Filmo, kurio niekada nebus anonsas: „Lėkšti karai“, šiais metais išėjusio kanadiečių avangardinio kino kūrėjo ir Jono Meko bičiulio Michealo Snow „Bangos ilgis“ ir „<--> Pirmyn-atgal“ bei kanadiečių režisieriaus Deniso Côté „Panelė Kenopsija“.

Prancūzų režisieriaus Bertrando Mandiko filmas „Barbarė“, Kanuose nominuotas Queer palmės šakelei, įtrauks į sinefilišką ir teatrališką feministinę „Dieviškąją komediją“, o kanadietės Arianes Louis-Seize juosta „Vampyrė humanistė ieško savižudžio-savanorio“, įvertinta Venecijos kino festivalyje, pakvies nuotaikingai apmąstyti asmeninius ir etinius pasirinkimus.

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 9–19 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje ir Visagine.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt