Arūnas Gelūnas: menas keičia gyvenimus
„Menas keičia gyvenimus ir muziejaus misija – sudaryti galimybę kiekvienam ir kiekvienai patirti šią neįtikėtiną jo galią teigiamai veikti emocinę, psichinę ir net fizinę savijautą. Didžiuojuosi, kad Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pirmas pradėjo kurti savą aplinką žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių. Muziejus meno teikiamas naudas atvėrė labiausiai jų stokojantiems“, – sako LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
„Muziejus vis dažniau atrandamas kaip socialinę sanglaudą ir psichologinę gerovę puoselėjanti vieta. Drauge su edukatoriais, gidais nuolatos kuriame įvairias atvirumą ir dialogą skatinančias veiklas, todėl sukaupta didžiulė patirtis šioje srityje tapo dideliu stimulu „Savo muziejaus“ atsiradimui. Jame specialistai sujungė naujausius tyrimus apie sveikatos ir meno sinergijos galimybes, o muziejaus edukatorių, menininkų kūrybiniai resursai ir netipinis mąstymas pranoko ne tik tikslinių grupių, bet ir mūsų pačių lūkesčius“, – mintimis dalijasi LNDM generalinio direktoriaus pavaduotoja Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė, atkreipdama dėmesį į tai, kad projektas reikšmingai išplėtė muziejaus paslaugų įvairovę ir jų prieinamumą specialiųjų poreikių turintiems žmonėms.
Per dvejus „Savo muziejaus“ įgyvendinimo metus įvyko net 189 edukaciniai užsiėmimai. Juose dalyvavo 922 vaikai ir jaunuoliai, 1820 suaugusieji – iš viso net 2742 žmonės. Rengiant ir įgyvendinant projektą bendradarbiavo 42 lektoriai ir menininkai, 35 organizacijos iš visos Lietuvos, tarp kurių: Trakų neįgaliųjų užimtumo centras, VšĮ „Draugiški autizmui“, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaiko raidos centro Vaikų psichiatrijos skyrius ir kiti.
Specialistė: tai – naujos kokybės projektas
Projekto partneriai bei LNDM muziejų ir galerijų lankytojai teigiamai vertina muziejuje vykstančius pokyčius. Muziejus tampa ne tik pastatu ekspozicijoms, bet ir saugia erdve, kurioje lankytojai yra itin laukiami, o edukaciniuose užsiėmimuose dalyvaujantys menininkai išlaisvina jų išradingumą ir saviraišką.
„Savas muziejus“ išsiskiria savo užmoju ir kokybe, – teigia projekto partnerė, psichiatrė, meno terapeutė Nijolė Goštautaitė-Midttun. – Pirmiausia išbandytomis veiklomis ir įsitraukusių įvairių muziejų skaičiumi, galimybėmis naudotis turimomis kolekcijomis ir parodomis, dalyvavusių specialistų įvairove – tai naujos kokybės projektas.“
Kitas svarbus projekto „Savas muziejus“ išskirtinumas – tarpdiscipliniškumas. Bendradarbiaujant menininkams, edukatoriams, sveikatos, psichologijos ir meno terapijos ekspertams, sukurtos, išbandytos ir atrinktos vertingiausios tarpdisciplininiu bendradarbiavimu grįstos praktikos.
N. Goštautaitė-Midttun LNDM edukatorių komandai padėjo formuoti ne tik metodiką, bet ir valdyti su projekto rezultatais siejamus lūkesčius bei išsaugoti entuziazmą tęsti „Savo muziejaus“ veiklas ateityje. Anot specialistės, labai svarbu suvokti, jog dirbant su žmonėmis, turinčiais specialiųjų poreikių, nereikia tikėtis didelių pokyčių čia ir dabar, bet svarbu užtikrinti veiklų tęstinumą. Smagiai muziejuje praleistos valandos, kūrybinis užsimiršimas, bendravimas ir dalyvavimas ne tik suteikia pastebimą momentinę naudą, bet ir mažina ilgalaikę sveikatos sutrikimų turinčių asmenų atskirtį.
Kartu su projektu tobulėjanti muziejaus edukatorių komanda
Prieš pradėdama vesti užsiėmimus specialiųjų poreikių turintiems vaikams ir suaugusiems, LNDM edukatorių komanda mokėsi pati. Vedama viešųjų įstaigų „Draugiški autizmui“, „Paramos vaikams centras“ ir „Psichikos sveikatos iniciatyva“ mentorių, gilino žinias, ruošėsi nuspėjamiems iššūkiams ir gludino savo išankstines nuostatas.
„Muziejaus edukatoriai, kartu su kviestiniais lektoriais ir menininkais rengdami lankytojų raišką ir poreikius atitinkančius užsiėmimus, įgijo unikalių žinių. Ši bendradarbiavimo praktika išmokė lanksčiau užmegzti ryšį su edukacijų dalyviais, kitokiu žvilgsniu pamatyti jų poreikius, drąsiau kurti ir dalintis“, – teigia LNDM Radvilų rūmų dailės muziejaus edukacinių programų kuratorė, projekto vadovė Daiva Banikonienė.
„LNDM edukatoriams projekto mokymai ir supervizijos suteikė žinių apie įvairias lankytojų grupes ir individualius jų poreikius, padėjo integruoti ilgametę praktinę patirtį ir suprasti, kokių sveikatinimo tikslų galima siekti muziejų edukacijose. Projektas „Savas muziejus“ sustiprino meno edukatorių kaip savo srities ekspertų kompetencijas dirbant su specialiųjų poreikių turinčiais žmonėmis“, – pasakoja LNDM Vytauto Kasiulio dailės muziejaus vyriausioji edukatorė ir projekto supervizijų programos vadovė Rima Povilionytė.
Anot projekto vadovės D. Banikonienės, naujos muziejaus veiklos išlaisvina stipriausius lankytojų gebėjimus, padeda patirti pozityvių emocijų, o svarbiausia – jaustis saugiai: „Po truputį kuriame savą muziejų – tokį, kuriame visi laukiami ir kiekvienas gali patirti meno pažinimo džiaugsmą“.
Dalyviai: ačiū už draugiškumą, teigiamas emocijas
Muziejus, siekdamas įvertinti projekto „Savas muziejus“ poveikį jo dalyviams, atliko LNDM darbuotojų ir partnerių apklausas, o poveikis lankytojams, turintiems specialiųjų poreikių, analizuotas apklausant juos į edukacines veiklas lydinčius ir / ar kasdien su jais bendraujančius asmenis.
Visi respondentai pastebėjo pozityvų „Savas muziejus“ užsiėmimų poveikį dalyvių momentinei savijautai (100 proc.), teigiamą priemonės poveikį jų elgesiui (82 proc.). Visi apklausos dalyviai nurodė, kad LNDM ir partnerių organizuoti užsiėmimai jiems patiko, todėl pageidautų ir toliau lankytis muziejuje (100 proc.). Net 82 proc. respondentų pastebėjo, kad užsiėmimai trumpam sumažino patiriamą socialinę atskirtį, o 91 proc. respondentų išreiškė viltį, kad „Savo muziejaus“ užsiėmimai gali sumažinti dalyvių patiriamą ilgalaikę socialinę atskirtį ir padidinti ilgalaikį kultūros paslaugų prieinamumą.
Socialiniai „Savo muziejaus“ partneriai – asmenų su negalia globėjai ir su jais dirbantys specialistai – taip pat pastebi projekto naudą. Užsimezgęs bendradarbiavimas su muziejumi pagerino bendrą paslaugų kokybę asmenims, turintiems specialiųjų poreikių (100 proc.), padidino kultūros paslaugų prieinamumą ir lydintiems asmenims (91 proc.), o specialistai pasisėmė naujų idėjų ir įkvėpimo tobulinti savo darbą (91 proc.).
Menininkas Juozas Laivys: svarbu būti tokiam, koks esi
Drauge su edukatoriais ir sveikatos specialistais įvairius auditorijos poreikius ir raiškos galimybes atitinkančias programas rengė Lietuvos menininkai. Tarp jų – šiuolaikinio meno kūrėjas Juozas Laivys.
Su intelekto sutrikimų turinčiais žmonėmis iki 40 metų amžiaus dirbęs J. Laivys prisipažįsta, kad susitikimas su auditorija, kurios matymas ir patirtys itin savitos, jam buvo svarbus. „Jų nuoširdumas mane papirko, ir aš visus paruoštukus padėjau į šoną. Viską reikėjo kurti vietoje pagal tai, kas mums buvo įdomu. Dirbome tiek, kiek dirbosi. Tačiau tai ir yra panašu į kasdienes mano kūrybines praktikas. Daugelis menininkų, manau, irgi neturi aiškios dienotvarkės, griežtai nustatytų terminų, kad, pavyzdžiui, šeštadienį iki dviejų kursiu, o po to nebekursiu. Neturėjome tikslo sukurti meno kūrinį. Svarbu buvo būti kartu, galimybė pasijusti bendruomenės nariu, nesijausti vienišam, būti tokiam, koks esi“, – patirtį „Savame muziejuje“ apibendrino menininkas.
„Savas muziejus“ gyvuos ir 2024 metais
Projektas „Savas muziejus“ atveria galimybę muziejui įvykdyti savo misiją – padėti žmonėms patirti teigiamą meno poveikį kasdieniame gyvenime. Toliau įgyvendinant projektą, 2024 m. planuojama plėsti bendradarbiaujančių menininkų ratą, rengti per dvejus metus ištobulintus užsiėmimus specialiųjų poreikių turintiems vaikams ir suaugusiems. Lietuvos kultūros tarybos skirtas finansavimas 2024 m. veikloms tarsi dar kartą patvirtino „Savo muziejaus“ unikalumą ir reikalingumą. Per trejus metus sukauptomis patirtimis LNDM projekto dalyviai – edukatoriai, sveikatos specialistai ir menininkai – pasidalys atviroje konferencijoje, kurią planuojama organizuoti metų pabaigoje.
