Viena žymiausių rusų prozininkių pastebėjo, kad ir kaip būtų apmaudu, tokie aštrūs laikai kultūrai visada vaisingi, ji visada atgyja ištikus nelaimei. Todėl, svarstė ji, kultūra galbūt laikui bėgant duos kokį nors atsakymą.
„Bet būtų geriau, žinoma, kad šio atsakymo nebūtų. Geriau būtų kultūra apmirusi ir daugiau ar mažiau ramus gyvenimas be karo. Bet, deja, mūsų valdžia tokios prabangos mums nesuteiks“, – sakė L. Ulickaja, kurios kūryboje vyrauja religinės ir etninės tolerancijos, judaizmo, krikščionybės ir islamo sutaikymo būtinybės tema, nagrinėjamos lyties ir šeimos, inteligentijos problemos sovietinėje kultūroje.
Rašytoja prisipažino esanti prastai informuota apie bendras visuomenės nuotaikas, tad galinti kalbėti tik apie siauro rato žmones, su kuriais yra artima.
„Mums tai didelė nelaimė, gėda. Manau, kad yra mūsų santykiams su ukrainiečiais įkaltas kuolas, vargu ar tai padės sustiprinti mūsų ryšius su Ukraina, visai ne. Santykių su savo draugais ukrainiečiais pablogėjimo nenumatau, to nebus. Bet man labai liūdna dėl to, kas šiandien vyksta politikoje. Aš gedžiu. Ir už visa tai didžiulė atsakomybė tenka mūsų vyriausybei“, – „Snob“ kalbėjo L. Ulickaja.
Ji pažymėjo, kad nesitiki aktyvios Rusijos visuomenės reakcijos, mitingų, nes visuomenė, L. Ulickajos pastebėjimu, yra apimta gilios apatijos, depresijos, yra baimės būsenoje. Tačiau, įspėjo ji, represinių valdžios veiksmų galima tikėtis.
Portalas „The Insider“ cituoja rašytoją, sakančią, kad ši situacija – tai kova tarp sveiko proto ir beprotybės. „Kaip normalus žmogus, o ne politikas, apsėstas nuolatinės valdžios idėjos, gali siekti karo ar žaisti kortomis šioje pavojingoje vietoje? Beprotybė“, – sielojosi L. Ulickaja.
L. Ulickaja pirmąją savo knygą išleido 1994 metais ir per dešimtmetį virto pasaulinio lygio literatūros įžymybe – jos proza išversta daugiau negu į dvidešimt pasaulio kalbų.
1968 metais L. Ulickaja baigė Maskvos valstybinio universiteto biologijos fakultetą ir, studijuodama genetikos aspirantūroje, dvejus metus dirbo bendrosios genetikos institute prie SSRS Mokslų akademijos. Nors po poros metų už pogrindinės literatūros skaitymą kartu su kolegomis iš šio instituto buvo atleista, pastarasis laikotarpis tolesniame jos gyvenime paliko gilią žymę.
1996 metais L. Ulickaja įvertinta Mediči premija Prancūzijoje ir Giuseppes Acerbi premija Italijoje už apysaką „Sonečka“, Bukerio premija 2001 metais už geriausią romaną rusų kalba „Kukockio kazusas“, 2004 metais Tarptautinėje Maskvos knygų mugėje pripažinta geriausia metų rašytoja nominacijoje „už didžiausią populiarumą tarp nekomercinės literatūros skaitytojų“.
Pagal jos scenarijus pastatyti kino filmai „Sesutės Liberti“ (1990, režisierius V. Grammatikovas), „Moteris visiems“ (1991, režisierius A. Mateško).
