aA
Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba kreipėsi į kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską bei Vilniaus merą Remigijų Šimašių, ragindami nenukelti sostinės centre esančio paminklo rašytojui ir sovietmečio veikėjui Petrui Cvirkai.
© DELFI / Karolina Pansevič

Penktadienį išplatintame pareiškime, adresuotame minėtiems politikams, teigiama, kad apskritai nereikėtų griauti sovietmečio epochą atspindinčių paminklų, nes taip „neišbrauksime dramatiškų Lietuvos istorijos puslapių“.

Anot sąjungos atstovų, P. Cvirka buvo „vienas talentingiausių ir žinomiausių tarpukario Lietuvos rašytojų“, iki sovietmečio jo kūryba buvo „itin kokybiška, tačiau viskas pasikeitė parsivežus Stalino saulę“.

„Todėl ir šį paminklą derėtų palikti aikštėje, o aplinką patraukliai sutvarkius, paliekant medžius ir žalius skverus, pritaikyti visuomenės reikmėms ir atverti naujas galimybes socialinei kultūrinei raiškai. Juk griaudami sovietmečio paminklus neišbrauksime dramatiškų Lietuvos istorijos puslapių, priešingai – apie juos reikia kalbėti, kad ateityje panašūs įvykiai nesikartotų ir nauji cvirkos nepultų mums vežti naujos saulės“, – teigiama pareiškime.

Svarstoma, kad P. Cvirkos skvere prie paminklo galėtų būti pritvirtinta informacinė lentelė apie rašytojo kūrybą ir gyvenimą, skveras taptų vieta, kurioje „vyktų istorijos pamokos apie į sovietinio režimo pinkles įkliuvusius kairiąsias pažiūras išpažinusius tautiečius, kuriems atrodė, kad sovietinė sistema jas atitiko“. Anot rašytojų, daugelis jų vėliau suprato klydę, tačiau ne visi spėjo pagarsinti apie savo nesitaikstymą su sistema.

Rašytojų sąjungos teigimu, P. Cvirka „kaip ir daugelis kitų to meto maištingų ne tik Lietuvos, bet ir Vakarų Europos inteligentų“, jaunystėje buvo susižavėjęs marksizmu ir Sovietų Sąjungos propaguojamomis idėjomis, o jų paveiktas galbūt pakenkė ne vienam savo tautiečiui.

„Tačiau yra pagrindo manyti, kad už šį savo paklydimą užmokėjo gyvybe“, – rašoma pareiškime.

P. Cvirka mirė 1947 metais, būdamas 38-erių, o tai, pasak rašytojų, buvo laikas, „kai imta rimtai susidoroti su režimo nuostatų neatitinkančiais intelektualais“.

„Sprendžiant iš palikto romano „Upė negrįžta“ rankraščio, P. Cvirka buvo kaip tik vienas iš tų, kuriuos reikėjo pašalinti (...). Visų P. Cvirką pažinojusių amžininkų liudijimuose atrandame pastebėjimus, kad jis buvo labiau emocingas negu racionalus ir remiantis rašytojo Gasparo Aleksos surinkta archyvine medžiaga matome, kad ir Rašytojų sąjungos pirmininko pareigos P. Cvirkai buvo ne nomenklatūrinis karjeros laiptas, o priverstinis, nekenčiamas darbas“, – tvirtina Rašytojų sąjungos atstovai.

Sostinės konservatoriai jau praėjusią kadenciją ragino nukelti paminklą, tačiau sprendimas taip ir nepasiekė tarybos. Šią kadenciją į sostinės valdančiąją koaliciją grįžę konservatoriai įtraukė P. Cvirkos paminklo nukėlimą į koalicijos sutartį, tačiau apie konkrečias datas dar nekalbama.

Rašytojai pažymi, kad 2017-aisiais Vilniaus miesto savivaldybės politikų ir įvairių ekspertų komisijos pasisakymas už paminklo nukėlimą kelia abejonių, kadangi už tai balsavo aštuoni iš 17 narių, į ekspertus įtraukti ir apie tai nieko nežinojęs poetas, P. Cvirkos sūnėnas Tomas Venclova, taip pat poetas, literatūrologas ir dabartinis kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

„Neįmanoma paneigti, kad Lietuvos žmonėms per daugelį metų šis paminklas buvo siejamas su „Žemės maitintojos“ ir „Cukrinių avinėlių“ autoriumi. Su šio talentingo rašytojo knygomis išaugo kelios kartos, kai kurios novelės yra ir liks lietuvių literatūros klasika, todėl reikėtų atskirti menininko paliktą kūrybą nuo jo sudėtingo, prieštarų kupino gyvenimo. Negi visuomenė tokia nebrandi, kad ją ideologiškai veiktų ir net žalotų (!) skverelyje stovintis P. Cvirka, per tiek metų sutapęs su ta vieta?“ – klausia rašytojai.

Paminklo nukėlimo šalininkai teigia, kad P. Cvirka nuo pirmosios sovietų okupacijos 1940-aisiais aktyviai kolaboravo su Maskva, vėliau vadovaudamas Rašytojų sąjungai šalino iš jos kolegas už antisovietines pažiūras, perduodavo informaciją saugumui.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Maurice Béjart baletas „Ballet For Life“ – duoklė Mercury, Mocartui ir Versace

Kompanija „Euroshow Group“ į Lietuvą atveža legendinį baleto korifėjaus Maurice Béjart...

Dokumentinį filmą apie Nepalą sukūręs Šarūnas Mikulskis: nepaliečiai stebėjosi, kaip greitai tapau vietiniu

„Mokyti, kaip statyti namus, jogos arba anglų kalbos aš nemoku, taigi niekaip negalėjau...

Tokijo bienalėje apdovanotas lietuvių menininkas Vytautas Tomaševičius (3)

Tarptautinėje arenoje – dar vieno Lietuvos menininko pripažinimas. Prestižinėje Tokijo...

Vytauto Landsbergio utopija iš Sąjūdžio šurmulių (109)

Kultūros žurnalas „Kultūros barai“ rubrikoje „Iš antraščių ir archyvų“ skelbia...

Vaclovui Daunorui – Joniškio garbės piliečio vardas

Lietuvos operos solistui Vaclovui Daunorui siūloma suteikti Joniškio garbės piliečio vardą.

Top naujienos

Ginekologė: jei ne viena tėvų klaida prieš nėštumą, būtų galima užkirsti kelią skaudžioms pasekmėms (39)

Jeigu šeima planuotų nėštumą , o pas medikus apsilankytų dar prieš pastojant, būtų galima...

Nausėda apie postų dalybas ir valdančiųjų spaudimą Pranckiečiui: prakalbo apie visai kitokį scenarijų

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad valdantieji daro spaudimą Seimo pirmininkui...

Panika „Raptors“ triumfo parade: nuskambėjo šūviai, yra sužeistų (7)

Visas Torontas pirmadienį išėjo į gatves pasveikinti pirmą kartą NBA čempionu tapusio...

Specialus istorijos testas: pasitikrink, ar išlaikytum brandos egzaminą (95)

Birželio 18-ąją, antradienį, 10 321 abiturientas laikys istorijos valstybinį brandos egzaminą....

Po trumpo atokvėpio – permainos jau netrukus: kai kuriuose miestuose kais iki +30

Antradienį Lietuvos orus pradės lemti iš pietvakarių priartėjusi aukšto atmosferos slėgio...

Medikai pajūryje vos spėja suktis: per parą – dešimtys pacientų, ligoninėse tikra apgultis (36)

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento medikai jau pajuto prasidėjusio vasaros...

Lietuvos oro uostai jau braška per siūles: ar tikrai mums reikia naujo už milijardą eurų (283)

Lietuvoje augant lėktuvų keleivių srautui, iki 2035 metų galėtų būti pastatytas naujas oro...

Atostogų pasaka nebrangioje ir gardžiu maistu turtingoje saloje: čia jautėmės kaip rojuje (19)

Palikome Džogjakartą ir jau sutemus nusileidome Balio oro uoste. Nors Balis yra itin pamėgta...

Kultinis vaizdo žaidimas kovoja su kiniškais padirbiniais (2)

„Miro legendoje“ (angl. „The Legend of Mir“) kariai ir burtininkai kaunasi su senovės visatos...

Patys sau kenkiame: ką svarbiausia žinoti, kad gyvenime gautume viską, ko norime (29)

„Kas galėtų išvardinti kelis žingsnius, kaip tapti charizmatišku?“, – tokiu klausimu...