Ramina nuogąstaujančius, kad ŠMC remonto metu didina ir pastato aukštį: toks įspūdis – klaidingas

Viešojoje erdvėje pasirodė vilniečių būgštavimai, kad vykdant Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) kapitalinį remontą yra keičiamas pastato tūris, esą po pokyčių centro stogas netgi užstosiąs horizonte matomos bažnyčios bokštus. Tačiau ŠMC direktorius Kęstutis Kuizinas patikino, kad pastato architektūra nėra keičiama, atskiros vertingosios dalys yra saugomos ir vertinamos kaip vienas modernizmo sėkmingiausių pavyzdžių: „Aukštingumas negali būti keičiamas – juo labiau senamiestyje. Tiesiog uždėtas laikinas stogas–palapinė, kol bus pakeista esama stogo danga ir stoglangiai. Taip daug kam susidaro įspūdis, kad gal keičiasi tūriai ar pats pastatas. Tikrai taip nėra.“

Pastatas „techniškai nugyventas, pasenęs“

Anot K. Kuizino, viskas liks taip, kaip buvo, bus išsaugotas net ir belgų menininko Pierre Bismuth‘o sukurtas užrašas „Kiekvienas yra menininkas, bet tik menininkai tai žino“ ant fasado, kurį ketinama tvarkyti ir perdažyti.

Statybos darbai, K. Kuizino tikinimu, turėtų užsibaigti iki Naujųjų metų: „Bet, kol įsirengsime, sutvarkysime interjerus – užtruks, planuojame atsidaryti vasarą. Po remonto gausime visai tuščias, neįrengtas patalpas. Planuojame įsirengti ir skaityklą, ir kino salę, foje – knygyną. Gan daug dalykų, kuriuos reikės atlikti ir po Naujųjų.“

Architekto Vytauto Edmundo Čekanausko suprojektuoti modernūs Dailės parodų rūmai (dabar ŠMC) pastatyti 1967-aisiais, tad pastatas skaičiuoja jau 56-uosius gyvavimo metus, todėl, anot K. Kuizino, visai nenuostabu, kad jis „techniškai nugyventas, pasenęs“.

„To visiškai nesijautė, kai pradėjome savo veiklą atgavus Nepriklausomybę, kai labiau rūpėjo nauja energija ir veiksmai, bet nesvarbu, kad varva stogas, ar patalpose – šalta. Tačiau dabar kitas laikmetis, kitos ekonominės galimybės. Galų gale, atsidarė kitos institucijos, tokios kaip MO muziejus. Pastatas nugyventas, nebesandarus, neatitinka energetinių poreikių, eksploatuojamas energetiškai neefektyviai. Dėl to yra tvarkomas, keičiama inžinerinė sistema: vėdinimas, šildymas, elektros instaliacija. Viskas, kas nėra matoma tiesiogiai, bet sudaro pastato gyvybingumo ir ekonominio naudingumo rodiklį“, – sakė K. Kuizinas ir pridūrė, kad šis remontas jau turėjo įvykti prieš gerą dešimtmetį, bet tam nebuvę lėšų.

Bando siūlyti žiūrovui vis kitokias vertes

Paklaustas, ar ŠMC lankytojai po remonto pajus naujovių, K. Kuizinas sakė, kad ŠMC nuolat apie tai galvoja: „Kiekvieną kartą institucija bando siūlyti žiūrovui vis kitokias vertes, kitokį meno suvokimą. Tarkim, vienu metu įrengėme skaityklą, vėliau sugalvojome, kad reikia kino salės su tam tikru filmų repertuaru, sukūrėme skulptūrų kiemą, kuris, beje, irgi turėtų sugrįžti pas mus po remonto, nes dabar jis neišvengiamai pavirtęs labiau statybinių medžiagų sandėliavimo vieta.“

Vis dėlto, K. Kuizinas atskleidė, kad didžiausia naujovė – ne tik ŠMC sugrįžimas po remonto, kurį visi pažįsta, bet ir įsikūnijimas į „naują kūną“ – Sapiegų rūmuose.

Šiuolaikinio ir istorinio meno akistata

„Antakalnyje atidarymas įvyks anksčiau negu originaliame pastate, visai kitokiame kontekste – nuostabios barokinės architektūros rūmų erdvėje. Pradėsime veikti su platesnėmis veiklomis, negu mums įprasta. Rodysime ne tik šiuolaikinį meną, bet žvelgsime retrospektyviai. Tai bus akistata – istorinio ir šiuolaikinio meno. Daug dėmesio skirsime performansui, naujai ir senajai muzikai, netgi kalbame apie šiuolaikinio cirko elementus...“, – apie plėtrą kalbėjo K. Kuizinas.

Planuojama, kad oficialus atidarymas Sapiegų rūmuose įvyks anksčiau, negu remontuojamame pastate Vokiečių gatvėje.

„Oficialų atidarymą planuojame daryti balandžio mėnesį, o gali būti, kad prieš atidarymą (vasario ar kovo mėnesį) pastatą testuosime dalimis – su suorganizuotomis ekskursijomis, edukacinėmis programomis. Na, o balandį planuojamas oficialus atidarymas su pirmąja paroda“, – sakė pašnekovas.

Ruošis atidarymui

Kokie šiandienos kūrybiniai ŠMC rūpesčiai? „Netrūksta veiklos su tomis pačiomis statybomis, bet komanda dirba ir su projektais, nesame sustoję. Programa mažiau pastebima, nes nėra centruota. Šiuo metu veikia mūsų paroda „JCDecaux premija“ Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG), skirta jauniems menininkams. Praėjusieji metai buvo ypač intensyvūs. Dalyvavome ir Kauno kultūros sostinės projektuose, ir Radvilų rūmuose rengėme parodas, su menininko Roberto Narkaus solo projektu „Gut Feeling“ atstovavome Lietuvai 59-oje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje. Tai mūsų resursai, žinojimas, kuratorių, menotyrininkų komandos darbas. Dabar po truputį lėtiname savo veiklas besisvečiuojant, nes ruošiamės atidarymui – netgi dviejų pastatų!“, – geromis naujienomis dalinosi K. Kuizinas.