„Ukrainoje ir Rusijoje gimusių Svetlanos ir Igorio Kopystianskių kūriniai rodyti reikšmingose tarptautinėse bienalėse, muziejų parodose, yra įtraukti į svarbiausių muziejų kolekcijas. Keli Kopystianskių darbai taip pat demonstruojami ir Radvilų rūmų dailės muziejuje – vienintelėje šiandien Šiaurės ir Vidurio Europos muziejuose prieinamoje sovietinio nonkonformistinio meno ekspozicijoje „Protesto menas: sovietmečio nepaklusnieji“. Džiaugiuosi, kad naujoji paroda ne tik mezga dialogą su šia ekspozicija, bet ir išplečia supratimą, kaip sistema veikė konkrečių menininkų kūrybinius ir gyvenimiškus pasirinkimus“, – sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius ir „Protesto meno“ parodos kuratorius dr. Arūnas Gelūnas.

Nuo Lvivo iki Niujorko

Ukrainoje gimęs Igoris (1954) ir Rusijoje gimusi Svetlana (1950) Kopystianskiai 8–9 dešimtmečiais aktyviai dalyvavo neoficialaus meno lauko, besipriešinusio sovietinės sistemos reguliavimui, gyvenime. Menininkai savo studijoje ir pogrindinėse parodose Lvive eksponavo konceptualius tapybos, grafikos darbus, objektus, instaliacijas, dalyvavo nonkonformistinio meno grupių veikloje, rengė menines akcijas ir performansus.

1988 metais, vos atsiradus galimybei laisviau judėti, Kopystianskiai emigravo į Vakarus. Gyveno ir kūrė Niujorke, vėliau – Paryžiuje, Berlyne. XX a. 10 dešimtmetyje pradėjo kartu kurti videomeno kūrinius. Su jais pirmiausia ir siejama poros kūrybinė veikla Vakaruose.

Menininkų parodos rengtos muziejuose ir galerijose visame pasaulyje, jie dalyvavo didžiausiose tarptautinėse parodose ir bienalėse. Kopystianskių archyvas saugomas Pompidou nacionaliniame meno ir kultūros centre Paryžiuje. Jų darbų turi įsigiję Modernaus meno muziejus (MoMA), Metropolitano ir Whitney Amerikos meno muziejai Niujorke, Tate muziejus Londone, Berlyno galerija, MUMOK Vienoje, Naujojo Pietų Velso meno galerija Sidnėjuje ir kitos svarbiausios modernaus ir šiuolaikinio meno institucijos. Menininkų veikla pristatoma kataloguose ir tarptautiniuose meno leidiniuose.

Iš skolintų vaizdų kuriamos naujos vaizdinės patirtys

Radvilų rūmų dailės muziejaus lankytojai su Svetlanos ir Igorio Kopystianskių kūriniais gali susipažinti nuo 2020 m., kai atnaujintas muziejaus korpusas atvertas visuomenei ir pristatyta Vladimiro Tarasovo muziejui dovanotos kolekcijos paroda „Protesto menas: sovietmečio nepaklusnieji“. Joje eksponuojami S. Kopystiansky darbai ant popieriaus ir įspūdinga menininkų tapyba: ranka išrašytas S. Kopystiansky „Peizažas“ (1980) bei I. Kopystianskio „Paveikslas-objektas“ (1985).

Personalinė kūrybinio dueto paroda tarsi pratęsia šią ekspoziciją ir plačiau supažindina su Kopystianskių kūryba, atskleidžia individualios ir bendros jų kūrybos kryptis.

„Ankstyvojoje kūryboje menininkai rėmėsi modernizmo avangardo (ypač dadaizmo ir šio judėjimo pionieriaus Marcelio Duchamp’o kūrybos) idėjomis, plačiai taikė apropriacijos metodą – savo kūriniams „skolinosi“ ir konceptualiai pritaikė kultūroje jau cirkuliuojančius vaizdus ir tekstus. Parodoje pristatomi individualūs menininkų kūriniai atskleidžia šias ryškias įtakas, ilgainiui peraugusias į estetines ir idėjines paieškas judančio vaizdo medijoje“, – pasakoja Radvilų rūmų dailės muziejaus direktorė Justina Augustytė.

Ekspozicijoje rodomi filmai „Piešiant baltą liniją“ (1979), „Dviguba iliuzija“ (2008), „Rožinė ir balta“ (2006) ir „Puodelis kavos“ (2019) – pirmąkart pristatomi Lietuvoje. Pernaudodami televizijos ir kino medžiagą (Alfredo Hitchcocko, Ingmaro Bergmano, Jean-Luco Godard’o ir kitų režisierių filmus), menininkai kuria netikėtas, intensyvias ir naujas kinematografines patirtis.

Parodą Radvilų rūmų dailės muziejuje papildys Kopystianskių kūrybą pristatantis leidinys. Parodos kontekstą praplės viešų renginių, susitikimų ir edukacijų programa.

Igorio ir Svetlanos Kopystianskių kūrybos paroda, LNDM Radvilų rūmų dailės muziejuje (Vilniaus g. 24, Vilnius) atidaroma 2023 m. lapkričio 16 d., veiks iki 2024 m. vasario 29 d.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją