Šniukštinėdamas tikrovę, meistriškas klasifikatorius ir intelektualas pasakoja apie jos atspalvius. O mums, rafinuotiesiems, tai patinka. Po to, kiekviena tema tampa šiek tiek erotiška, kiekviena frazė – citata. Štai apie futbolo čempionatą Korėjoje: „Turiu stebėti, kaip mano mylimų anglų kojų falai it spermą įvaro baltą kamuolį į vartų vulvą ir apvaisina lygia žolyte gerų sodininkų apželdintą ir tvarkingai apkirptą motinėlę žemę.“ Arba: „Galvodamas apie Artūrą Zuoką girdžiu „Anties“ dainas.“
Tiesa ir tai, kad Rastauskas yra narcizas. Tačiau tokie yra dauguma rašytojų. „Pravdos“ autoriai taip pat.
9/10
Niccolò Ammaniti. "Aš nebijau" ("Tyto Alba"). Šita taupi proza yra galinga. Knygų mugės šmaikštuolis, tik Vilniuje sužinojęs, kad Colleen McCullough parašė „Erškėčių paukščius“, vaišina mažų dienų saldainiukais. Juos čiulpdamas patirsi kojas virpinantį „Prusto efektą“. Sugrįš vaikystė, atrasi prarastą laiką, apniks šioks toks liūdesys. Gal tai ir yra gero rašymo požymis.
Devynmetis berniūkštis demaskuoja tetų ir dėdžių pasaulio sąmokslą, bijodamas nugali baimę – tampa išmintingesnis už apgailėtinus tėvus ir išvengia kiaulių žmogėdrų. „Aš nebijau“ yra neinfantili knyga apie vaikystės orumą. Ir apie tai, kad būti suaugusiuoju reiškia sąmoningai susiluošinti.
8/10
Norbert Elias. "Rūmų dvaro visuomenė" ("Aidai"/ALK). Šis vertingas leidinys yra Norberto Elijo daktarinis darbas, parašytas dar prieš karą, išleistas tik 1969 (seksualinės revoliucijos išvakarėse). Žinoma, daktaras Elijas buvo vienas intelektualiausių ir aristokratiškiausių praeito amžiaus vidurio mąstytojų, skrupulingiausiai apmąstęs dvaro integraciją į Naujųjų laikų sociumą. Kaip mokslinis darbas ši studija problematizuoja prancūzų variantą daugeliu aspektu.
Lietuvių skaitytojui dvaro visuomenė turbūt kelia kiek atsainius jausmus, tačiau tiesa būtų ta, jog ir mes turėjome šią kultūrą, kurią palaikėme svetima (t.y. neintegravome) ir didžiąja dalimi praradome. Pasekmės liūdnos: absoliučiai valstietiškas ir bažnytinis reakcingumas į tokius reiškinius kaip menas, garbė, etiketas, pinigai, seksualumas, asmeninis tikėjimas ir pan. Tarkim, jog stilingi Elijo puslapiai padės susimąstyti kitokios integracijos klausimu, įveikiant savas traumas ir atlavinant savus papročius.
8/10
Kobo Abe. "Kengūros sąsiuvinis" ("Versus Aureus"). „Pasak vienos teorijos, kai esi tikras, kad haliucinacija yra haliucinacija, iš tikrųjų ji tokia nėra.“ Haliucinacijų aprašinėtojai patys dažniausiai rašo kliedinčius raštus. Čia visai kitas atvejis. Kobo Abės (kas galėtų pamiršti „Moterį smėlynuose“ ir „Svetimą veidą“) knygą perskaitysite per naktį. Japonas istoriją pasakos ramiai – lyg būtų koks Aputis. Istoriją apie herojų, kurio kojos apžėlė baltaisiais ridikėliais. Pasaulis atrodys šaltas kaip ligoninės slaugės rankos. Sutirštės jūsų nerimas ir pamišimas. Kurį laiką nevalgysite daržovių. Mąstysite apie eutanaziją ir ekosistemą. 8/10
