Lietuvos monetų kalykla tęsia tradiciją prikelti iš užmaršties ir supažindinti visuomenę su Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) kaldintomis auksinėmis monetomis. Pastarosios skirtos Zigmanto Vazos 450-osioms gimimo metinėms.
Auksinių monetų – 1, 5 ir 10 dukatų – replikos bus nukaldintos iš gryno aukso ir identiškos prieš beveik 500 metų naudotiems originalams. Jų kaina sieks nuo 230 iki 1700 eurų. Šiandien pradedama replikų rezervacija.
„Prieš dvejus metus visuomenę supažindinome su Žygimanto Augusto, o pernai Stepono Batoro valdymo laikais kaldintų auksinių monetų replikomis. Šiemet išleidžiame Vazos laikais kaldintų auksinių pinigų replikas. Tai puiki galimybė visiems iš arčiau susipažinti su brangių ir retų lietuviškų pinigų istorija“, – sako Saulius Vaitiekūnas, Lietuvos monetų kalyklos direktorius.
Numizmatas Eugenijus Ivanauskas savo knygoje, skirtoje Lietuvos monetų kalybos istorijai, auksinių monetų kaldinimą sieja su keliais įvykiais. Manoma, kad 1616-1618 metais 10 dukatų auksinės monetos (portugalai) buvo skirtos Zigmanto Vazos 50 metų sukakčiai ir Deulino paliaubų su Maskva sutarčiai. O 1621-1622 metais pasirodžiusios 5 ir 10 dukatų monetos pažymėjo pergalė prieš turkus Chotyno mūšyje.
Zigmanto Vazos dukatai – tarp rečiausių. Manoma, kad 1590 ir 1591 metais 1 dukato monetų galėjo būti nukaldinta po 1000 vienetų. Tačiau iki šiol išlikę tik trys 1590-aisiais ir du 1591 metais pagamintų monetų originalai. Vieni saugomi nacionaliniuose muziejuose Krokuvoje ir Varšuvoje, antrieji – tik Varšuvoje.
176 tūkst. eurų – tokia suma buvo įvertinta Zigmanto Vazos 5 dukatų auksinė moneta. Tai įvyko prieš dvejus metus Lenkijoje, per „Antykwariat Michal Niemczyk“ aukcioną.
Ne ką mažesnės sumos buvo pasiūlytos ir už kitus valdovo laikotarpiu kaldintų auksinių monetų originalus. 10 dukatų moneta, nukaldinta 1622 metais, prieš ketverius metus „Künker“ aukcione buvo parduota už 159 965 eurus. Tais pačiais metais šiame aukcione 5 dukatų auksinė moneta buvo įvertinta 169 809 euras.
Abiejų Tautų Respublikoje Vazų dinastiją pradėjęs Zigmantas Vaza gimė 1566 metais Gripsholmo pilyje netoli Stokholmo. Šioje pilyje buvo kalinami jo tėvai – Jonas III Vaza ir Kotryna Jogailaitė, kadangi jie nepakluso tuometiniam Švedijos karaliui Erikui XIV Vazai ir susituokė prieš jo valią.
Zigmantas Vaza į valdžią atėjo jaunas. Kai tapo Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, jam tebuvo 21 metai.
Zigmantas Vaza, kitaip nei prieš jį valdę didikai, ne tik rėmė meną, bet ir pats kūrė. Tapė, skambino klavesinu, giedojo. Istorikų teigimu, valdovas labai domėjosi ir teatru, istorija bei architektūra. O laisvu nuo pareigų metu mėgo pažaisti kamuoliu. Jo valdymo metais nebuvo apsieita ir be prabangių pokylių.
Valdant Vazai, LDK suklestėjo baroko kultūra. Kadangi valdovas domėjosi architektūra, kvietė į LDK skulptorius, architektus ir muzikantus iš visos Europos. Zigmantas Vaza inicijavo ir Šv. Kazimiero koplyčios, esančios Vilniaus arkikatedroje, statybą.
Nors prie Vazos kultūra ir menai klestėjo, pats jo valdymas, istorikų nuomone, buvo padrikas. Su niekuo nesiskaitė, visiems priešinosi, klausydavo tik pačių artimiausių patarėjų.
