Karantino taisyklės, kurių prašoma laikytis, švelnėja, bet išlieka. Muziejuje bus laukiami lankytojai, kurie pasiruošę nuolat dėvėti apsauginę kaukę, išlaikyti nemažesnį nei 2 metrų atstumą nuo kitų asmenų, atkreips dėmesį į ant grindų esančias informacines linijas, atsižvelgs į muziejaus darbuotojų prašymus, laikysis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Taip pat, esant galimybei, už muziejaus bilietą ir kitas paslaugas atsiskaitys banko kortele, skelbiama pranešime spaudai, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Vilniaus paveikslų galerijoje lankytojų lauks nuolatinė ekspozicija „Lietuvos dailė XVI–XIX a.“, istoriniai grafų Chodkevičių rūmų interjerai ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus bei Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus surengta paroda „Veidai iš būtojo laiko: kunigaikščiai Oginskiai – kultūros mecenatai“.
Parodoje atskleidžiamos Oginskių giminės asmenybės, rodomi vertingi kolekcijos eksponatai, atspindintys Oginskių meninį skonį, kultūrinius interesus, mecenatystės aspektą. Eksponuojama daugiau kaip šimtas giminės sukauptų tapybos, skulptūros, grafikos ir taikomosios dailės kūrinių.
Vytauto Kasiulio dailės muziejuje lankytojus pasitiks Vytauto Kasiulio kūrinių ekspozicija bei paroda „Vladas Žilius (1939–2012): atminties spalvos“. Vlado Žiliaus (1939–2012) meninė karjera klostėsi tuo laiku, kai dailininkai, nepataikavę autoritarinio režimo primetamoms normoms, buvo persekiojami, jų kūriniai menkinami, atmetami „meno“ tarybų. 1976 m. jis emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Parodoje pirmą kartą pristatoma dalis į Lietuvą iš JAV grįžusio V. Žiliaus palikimo – kūriniai ant popieriaus iš dailininko šeimos kolekcijos.
Nacionalinėje dailės galerijoje nuo gegužės 22 d. lankytojai jau galės aplankyti pastovią XX a. II pusės – XXI a. Lietuvos dailės ekspoziciją. Ekspozicijos pasakojime modernus ir šiuolaikinis Lietuvos menas atsiskleidžia XX a. II pusės – XXI a. politinių, socialinių ir kultūrinių šalies bei pasaulio įvykių kontekste. Žvilgsnio centre – modernybės pasaulėvaizdis, jo atspindys prieštaravimų kupiname sovietmečio Lietuvos meniniame gyvenime ir dailės kūriniuose bei transformacija po nepriklausomybės atgavimo plačiai išsiskleidusiame šiuolaikiniame mene.
Šiuo metu galerijoje jau veikia paroda „Linas Leonas Katinas. Raudona krisdama virsta balta“, kuri kviečia lankytojus pažvelgti į L. Katino mundus imaginalis – įsivaizduojamą pasaulį, kuriame kasdienybės, istorijos, individualios pasaulėjautos atšvaitai susipina su mitais, archetipais ir simboliais. Taip pat galerijos vestibiulyje šią savaitę pradėjo veikti Rūtos Junevičiūtės paroda „Aisopika“. Joje menininkė iš jaunosios kartos perspektyvos žvelgia į daugialypę kultūrinę Ezopo kalbos reikšmę, susieja ją su skirtingų kartų ryšiais, adaptavimosi, komunikacijos ir įtampos įveikos formomis.
Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje nuo gegužės 22 d. lankytojų vėl lauks itin didelio populiarumo sulaukusios parodos iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos. Parodoje „Kai aristokratai kūrė madą. XVIII–XXI a.“ kolekcininkas Lietuvos publikai pristato net tris mados šimtmečius, kurių metu aristokratija formavo mados sampratą ir darė įtaką mados raidai.
Kitoje parodoje „XX amžiaus mados šedevrai“ Aleksandras Vasiljevas apžvelgia pasaulinės mados šimtmetį, atskleidžia mados pokyčius bei svarbiausius jos raidos momentus.
Vėl veiks ir ryškiausio Lietuvos plakatisto Juozo Galkaus paroda „Ne tik gatvei…“. Paroda „Ukrainos civilizacijos. Nuo Tripolės kultūros, skitų aukso iki Maidano“, kurioje pirmą kartą Lietuvoje eksponuojama daugiau kaip 80 originalių artefaktų iš Ukrainos nacionalinio istorijos muziejaus rinkinio, jau sulaukė nemažo lankytojų susidomėjimo.
Laikrodžių muziejuje lankytojai laukiami nuolatinėje ekspozicijoje „Laikrodžių konstrukcijų istorija nuo seniausių laikų iki nūdienos ir laikrodžių formų raida nuo renesanso iki moderno“. Taip pat veiks „Laikrodininko dirbtuvė“, kuri supažindina su senoviniais XVI–XIX a. laikrodžių gamybos, remonto bei apdailos įrankiais.
Laikrodžių muziejaus kiemelyje – Saulės laikrodžių parkas. Šalia jo, pašto bokšte, yra įrengtas varpų muzikos instrumentas – karilionas. Kiekvieną šeštadienį, sekmadienį ir švenčių dienomis čia vyksta varpų muzikos koncertai.
Prano Domšaičio galerijoje lankytojai bus kviečiami apžiūrėti nuolatinę tapytojo P. Domšaičio kūrybos ekspoziciją, susipažinti su Vytauto Kašubos skulptūromis ir reljefais iš švino, bronzos ir lieto akmens ekspozicijoje „Žmogaus misterija“, pasigėrėti romantiškais tapytojo Česlovo Janušo peizažais ekspozicijoje „Prie Baltijos ir prie Atlanto“, susikaupti prie savamokslės dailininkės Lidos Meškaitytės akvarelinių miniatiūrų, pasvajoti apie vasarą Kuršių nerijoje parodoje „Nuostabioji žemė. Dailininkai Rytų Prūsijoje“ iš A. Popovo rinkinio. O kas nespėjo iki karantino, turės progą aplankyti itin daug dėmesio sulaukusią Juozo Vosyliaus jubiliejinę tapybos parodą „Abipus realybės“.
Palangos gintaro muziejuje lankytojams rodoma atkurtų rūmų istorinių interjerų ekspozicija, gintaro ekspozicija „Nuo gintaro susidarymo iki unikalių šiuolaikinių gintaro dirbinių“ bei Eglės Čėjauskaitės-Gintalės ir Martyno Gintalo paroda „Atsivėrimas“.
Palangos gintaro muziejaus nuolatinė ekspozicija atveria grafų Tiškevičių gyvenimo Palangoje paslaptis, lankytojai gali pasigrožėti didžiuliais gintaro gabalais, Baltijos aukso gabalėliuose pamatyti 50 milijonų metų amžiaus gyvūnijos ir augalijos pavyzdžių. Ekspozicijos pažiba – 3,524 kg sveriantis Saulės akmuo, o apie savo keliones po pasaulį byloja įžymusis driežo inkliuzas.
