„Kine man labiausiai patinka tas jausmas, kai po filmo jauti, kad žodžiai – tuščias reikalas. Kai pasižiūri filmą, bandai jį atpasakoti žodžiais, o jų neužtenka, nes tai – kažkas daugiau. Šiame filme kalbama daug, bet jei jį pažiūrėjus liks kažkas, kam žodžių neužtenka, tada mums bus pavykę“, – pristatydamas filmą sakė „Nova Lituania“ režisierius ir scenarijaus autorius Karolis Kaupinis.
K. Kaupinis sako, kad pandemijos kontekste filmas įgavo naujo aktualumo, todėl dar svarbiau jį parodyti būtent dabar: „Pagrindinio filmo veikėjo plėtojama atsarginės Lietuvos idėja turi vieną didelį trūkumą – iliuziją, kad kažkur gali būti vieta, kurioje nebūtų čia egzistuojančių problemų. Šiandieninė situacija tą netobulumą parodo dar akivaizdžiau, todėl ir filmas šiandieninėje pasaulio realybėje atsiskleidžia naujai.“
„Nova Lituania“ nukelia į 1938-ųjų Kauną: šalis švenčia nepriklausomybės 20-metį, o Europoje kibirkščiuoja karo grėsmė. Geografijos profesorius Feliksas Gruodis nerimauja dėl valstybės ateities ir sugalvoja beprotišką planą. Jis pasiūlo Vyriausybei sukurti atsarginę Lietuvą… Afrikos žemyne – čia galėtų persikelti šalies gyventojai. Filme vaizduojamo profesoriaus prototipas – Kazys Pakštas, geografas ir mokslininkas, tarpukariu išgarsėjęs su atsarginės Lietuvos idėja. Tačiau tai nėra istorinis filmas, tai – istorija, kuri galėjo būti.
Nors daugelis profesoriaus idėjas laiko beprotiškomis ir isteriškomis, filme juo patiki vienintelis žmogus – politika kiek nusivylęs šalies ministras pirmininkas Jonas Servus. Galiausiai premjeras jau skaičiuoja, kiek laivų reikėtų lietuviams persikelti į Afriką: „2 milijonai 800 tūkstančių žmonių. Sakykim, į vieną laivą telpa 500 žmonių. Vadinasi, mums reikės 5600 laivų. Sakykim, kelionė trunka savaitę pirmyn ir savaitę atgal. Čia bus daugiau nei keturi metai visos Lietuvos iškėlimui!“
„Daugelis filmų kūrėjų savo premjeras nukėlė į rudenį, tačiau mes nutarėme nebelaukti – jaučiame didžiulį žiūrovų susidomėjimą, palaikymą ir nekantrumą kuo greičiau pamatyti filmą. Tai yra kūrinys apie drąsias idėjas, tad ir mes drąsiai raginame išmokti gyventi su nauja realybe. Žinoma, laikantis visų šios naujos realybės saugumo priemonių, tačiau nenustojant gyventi, kvėpuoti, svajoti ir galvoti apie didesnius dalykus, – pranešime žiniasklaidai dar prieš premjerą pasakojo filmo „Nova Lituania“ prodiuserė Marija Razgutė. – Juokaujame, kad būsime drąsesni už Jamesą Bondą, kuris persikėlė į rudenį, o „Nova Lituania“ taps vasaros filmu didžiojo ekrano išsiilgusiems lietuviams.“
Išankstinėje filmo premjeroje organizatoriai taip pat siekė atkreipti Vyriausybės dėmesį į išskirtinį kino teatrų reguliavimą pasibaigus karantinui. Šalia raudonojo kilimo stovėjo stendas su užrašu „Nediskriminuokite kino teatrų. Naktiniame klube, autobuse gali būti be kaukės, o kino teatre – ne. Jaučiame atsakomybę, bet norime lygių teisių“. „Labai norėtųsi aiškių ir visiems vienodų žaidimo taisyklių, tad palaikome kino teatrus, jiems padėdami kelti klausimus, į kuriuos jie vis dar negauna atsakymų iš Vyriausybės“, – sako M. Razgutė.
Atėnų ir Rygos kino festivaliuose geriausiu pripažintas filmas net per karantiną toliau žėrė apdovanojimus – pelnė specialų „Cineuropa“ apdovanojimą Vilniaus kino festivalyje „Kino pavasaris“, o Karolis Kaupinis buvo paskelbtas geriausiu režisieriumi Vokietijoje vykusiame „goEast“ kino festivalyje.
Filme vaidina Aleksandras Kazanavičius, Vaidotas Martinaitis, Valentinas Masalskis, Rasa Samuolytė, Eglė Gabrėnaitė. Filmo gamybą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras prie LR Kultūros ministerijos. Filmo prodiuserė – Marija Razgutė („M-films“).
