Parodą specialiai Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui parengė Hanmi muziejus Seule. Tai padėka už 2021 m. Seulo fotografijos muziejuje eksponuotą parodą „Uncoverings. The Search for Identity in Lithuanian Photography“ („Atodangos. Tapatybės paieškos Lietuvos fotografijoje“). Iki šiol didžiausia Lietuvos fotografijos paroda Azijos šalyse surengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros institutu.
„Tvarus Lietuvos ir Pietų Korėjos muziejų bendradarbiavimas atveria vis daugiau galimybių abiejų šalių visuomenėms giliau pažinti vienai kitą. Didžiulės sėkmės sulaukusi Lietuvos fotografijos paroda Seule, o dabar – Korėjos fotografijų paroda Vilniuje pristato skirtingas kultūras ir puikius meno kūrinius, kviečia iš šiandienos perspektyvos apmąstyti istorinių patirčių paraleles, leidžia lietuviams ir korėjiečiams išvysti vieni kitų veidus“, – sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
Kuratorė Sunyoung Kim, rengdama parodą Lietuvai, iš Hanmi muziejaus kolekcijos atrinko daugiau kaip 100 kūrinių, reprezentuojančių pastarojo šimtmečio Pietų Korėjos meninės fotografijos panoramą. Parodoje chronologiškai apžvelgiama ne tik fotografijos raida, bet ir naujos kūrybinės strategijos, padėjusios fotomenininkams reaguoti į istorines, socialines bei politines aplinkybes.
Kasdienybės dokumentacija menininkų akimis
Šiuolaikinės Pietų Korėjos istorija paženklinta okupacijos, evakuacijos, karo ir kovų už nepriklausomybę. Išbandymų akivaizdoje fotografai buvo priversti žvelgti tiesiai į žiaurią realybę. Taigi parodoje pristatomų 14 autorių darbuose naujų temų ir technikų, savitos meninės kalbos paieškos neišvengiamai persipina su sudėtingomis šalies ir kiekvieno jų patirtimis.
Parodos „Anapus kadro“ dalys chronologiškai atliepia tris pagrindinius Pietų Korėjos fotografijos etapus: XX a. 3 dešimtmečio meninės fotografijos sąjūdžio pradžią, modernistinį posūkį 7–9 dešimtmečiais bei judėjimą šiuolaikinio meno link. Pradžioje lankytojai supažindinami su Pietų Korėjos fotografijos ištakomis ir pastangomis įtvirtinti ją kaip grynojo meno formą. Šio laikotarpio kūrėjus veikė piktorializmas ir Europoje susiformavęs modernizmo judėjimas „Naujasis matymas“ (New Vision). Vakaruose šios dvi stilistikos konfliktavo, tačiau tuo metu kolonizuotą Korėją jos pasiekė panašiu laiku ir gyvavo greta viena kitos.
Abi stilistikas sėkmingai derinęs Haechangas Jungas (1907–1968) 1929 m. surengė personalinę kūrybos parodą ir tokiu būdu pirmasis Pietų Korėjoje įtvirtino fotografiją kaip savarankišką meninę priemonę. Ši paroda paskatino kitus fotografus judėti būtent menine kryptimi. LNDM Radvilų rūmų muziejuje bus galima išvysti Jungo autoportretų, natiurmortų, portretų ir peizažų.
XX a. 7 dešimtmetį įsitvirtinusiai modernistinei Korėjos fotografijai atstovaujantys menininkai pristatomi antroje parodos dalyje. Realizmas tapo pagrindine fotografijos srove, pradėjo dominuoti spaudos fotografija, ėmė burtis dokumentinius vaizdus kuriančių menininkų grupės. Nenuostabu, kad nemažai parodoje pristatomų autorių savo kelią pradėjo kaip fotožurnalistai. Modernizacijos išstumiamas tradicinis gyvenimas, susvetimėjimas, sparčiai besikeičianti visuomenė – visus šiuos procesus fiksavo jų kameros. Vis dėlto net ir realizmo aplinkoje buvo menininkų, pasinėrusių į eksperimentus, avangardą, nevengusių humoro, kaip pavyzdžiui, parodoje pristatomas Kyu-Tae Hwangas (g. 1938).
Fotografijos žingsniai šiuolaikinio meno link
Trečioji parodos dalis apima pastaruosius 30 metų ir fotografijos proveržį šiuolaikinio meno lauke. Varomąja jėga tapo pirmoji užsienyje studijavusių Korėjos fotografų karta ir jos lyderis Bohnchangas Koo (g. 1953). Grįžęs po studijų Vokietijoje, Koo gremžė fotografinės juostos paviršių, karpė, paskui klijavo arba siuvo fotografijų gabaliukus – ieškojo vis naujų raiškos priemonių.
Parodos atidaryme dalyvavęs menininkas Chanas-Hyo Bae (g. 1975) iš Pietų Korėjos 2004 m. išvyko į Londoną, kur gyvena ir dirba iki šių dienų. Ieškodamas būdų įveikti kultūrinius skirtumus ir tapatybės sumaištį, kuriuos patyrė kaip Jungtinėje Karalystėje studijuojantis azijietis, jis pasinėrė į jam nepažįstamą britų kultūrą ir išbandė fotografinio portreto ribas.
Tai tik keli Lietuvos kontekste dar menkai pažįstamos Pietų Korėjos fotografijos atstovai. Nors kūrė skirtingais laikotarpiais, keičiantis politinėms realijoms, visi 14 pristatomų menininkų buvo atidūs savo aplinkai, gyvai reagavo į pokyčius, o savita menine kalba kartais ir patys juos paskatindavo.
Susipažinusi su mūsų šalies istorija Seule vykusioje Lietuvos fotografijos parodoje, kuratorė Sunyoung Kim įžvelgia tam tikrų paralelių: „parodoje daug dėmesio skiriama istoriniams sukrėtimams, socialiniams neramumams ir fotografų reakcijai į šiuos procesus. Tokią prieigą pasirinkome, nes manome, kad abiejų šalių žmonės yra unikaliai, bet kartu ir vienijančiai jautrūs, supratingi neramios istorijos atžvilgiu. „Anapus kadro“ parodoje pristatomi „3 kadrai“, privertę fotografus atlikti naujus eksperimentus, simbolizuoja istorinius laikotarpius. Fotografijos eiga yra neatsiejama nuo istorijos.“
Paroda „Anapus kadro: meninė Korėjos fotografija nuo XX a. 3 dešimtmečio iki mūsų dienų“ Radvilų rūmų dailės muziejuje (Vilniaus g. 24, Vilnius) veiks iki spalio 15 d.
Organizuoja: Hanmi muziejus, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Radvilų rūmų dailės muziejus
Parodos kuratorė Sunyoung Kim
Architektė Ūla Žebrauskaitė-Malinauskė
Grafikos dizainerė Laura Grigaliūnaitė
Koordinatorė Ugnė Marija Makauskaitė
Pristatomi menininkai: Jung Haechang, Hyun Ilyoung, Limb Eungsik, Hwang Kyu-tae, Joo Myung Duck, Kang Woongu, Bohnchang Koo, Lee Sanghyun, Byung-hun Min, Gap Chul Lee, Hein Kuhn Oh, Kyungwoo Chun, Koh Myung Keun, Chan-hyo Bae
