„Taip, jo fizinė sveikata tada neabejotinai prastėjo, manau, kad koncertuoti iš esmės nebegalėjo. Net ir sugroti visą koncertą prieš žiūrovus būtų buvę sunku. Bet labai norėjosi palikti kažką, kas liktų, kol jis dar geba groti. Taigi, buvo priimtas sprendimas sukurti filmą koncertą, nufilmuoti per kelias dienas, po kelis kūrinius per kartą, kiek leidžia jo fizinės jėgos. Manau, kad spėjome pačiu laiku, nes neilgai trukus jis mus paliko“, – sako Neo Sora.
„Oskaru“ ir „Grammy“ įvertintas kompozitorius geriausiai žinomas dėl garso takelių juostoms „The Last Emperor“ ir „Merry Christmas Mr. Lawrence“, kuriame pats ir vaidino. Įspūdingi ir darbai su elektroninės muzikos grupe „Yellow Magic Orchestra“ – jis buvo vienas iš jos įkūrėjų.
„Opus“ – juodai baltas filmas, kuriame šviesa pereina iš nakties į dieną ir atgal į naktį, akcentuodama R. Sakamoto pasirodymo fiziškumą. Kūrinius ir jų atlikimo eiliškumą parinko pats kompozitorius. Filmo režisierius N. Sora ir operatorius B. Kirsteinas per dieną trimis bandymais nufilmuodavo tris kūrinius. Filme, kuriame niekas nekalba, yra scena, kurioje R. Sakamoto ruošiasi atlikti vieną iš savo karjeros pradžios kūrinių, itin greito tempo „Tong Poo“, ir supranta savo fizinių galimybių ribas.
„Tos akimirkos tikrai prasmingos – tarp kūrinių, kai ilsisi, arba kai ruošiasi groti. Ir vos tik pradeda groti, užsimiršta, grojimas pilnas gyvybės ir energijos. Manau, kad tai labai ryškiai pasijuto „Tong Poo“ atveju. Tai vienas pirmųjų jo kūrinių, reikalaujančių maksimalaus virtuoziškumo, parašytas, kai buvo labai jaunas. Jo tempas labai greitas, bet padarė aranžuotę, kad galėtų groti lėčiau. Manau, kad kūrinio pasikeitimai puikiai iliustruoja jo sveikatos pokyčius. Dabar taip greitai groti jis nebegali, todėl turėjo ieškoti kitų būdų, kaip perduoti savo muzikines idėjas. Manau, kad tai ypatinga dovana jo gerbėjams, kurie puikiai išmano jo kūrybą ir pastebės tą skirtumą. Labai jautrūs dalykai. Mums tai irgi buvo jautri patirtis“, – pasakoja Neo Sora.
„Mums pavyko užfiksuoti paskutinį jo koncertą, paskutinį jo pasirodymą. Žiūrovai iš šio filmo pasiims tai, kas jiems atrodys svarbiausia, galės jį žiūrėti vėl ir vėl, kaskart pajusti tą stebuklą. Tuo ir įstabus kinas – jį galima žiūrėti dar ir dar kartą“, – komentuoja jis.
Kino kūrėjo teigimu, jausmas juostą pristatyti Venecijos kino festivalyje, kuriame kelis kartus dalyvavo ir jo tėvas, labai ypatingas: „Tėvas labai mylėjo Italiją, dievino Veneciją ir šį kino festivalį. Ne kartą dalyvavo, net kelis kartus, taigi, manau, kad labai didžiuotųsi, kad čia rodytas ir šis filmas. Žinoma, jausmai dvejopi, tačiau tuo pačiu manau, kad tai gyvenimo šventė, nuostabu tą stebuklą parodyti čia susirinkusiems žmonėms“.
