Samuel Graydon „Einšteinas laike ir erdvėje“ – knyga apie bene žinomiausią pasaulio mokslininką.
„Einšteino pristatinėti turbūt niekam nereikia, garsiausias pasaulyje mokslininkas, fizikas, suformulavęs reliatyvumo teoriją. Ir jo įvaizdis labai ikoniškas – pamatai žilų susivėlusių plaukų kupetą, ir iškart supranti, apie ką čia. Bet autorius kelia klausimą, o kiek iš tikrųjų žinote apie šį mokslininką? Čia jis sudėliojo ne tradicinę biografiją, bet kaip mozaiką iš 99 gabalėlių, iš viso jo gyvenimo“, – pasakojo J. Žuolytė.
Be mokslinių atradimų, čia atskleidžiamos ir Alberto Einšteino pažiūros, draugystės ne tik su kitais mokslininkais, bet ir politikais ar Holivudo žvaigždėmis, parodomas asmeninis gyvenimas.
„Knygoje atskleidžiamas Einšteino visapusiškumas ir net šioks toks, sakyčiau, dvilypumas, nes, viena vertus, daugelis jį sutikusių apibūdindavo kaip itin šiltą, malonų, draugišką žmogų, bet su savo artimiausiais žmonėmis, šeimos nariais jis toli gražu nesielgė gražiai. Ir tas kelias link pripažinimo nebuvo lengvas – ir mokytis tingėjo, ir pažymiai nežibėjo, ir darbo vietą sunkiai sekėsi rasti, visko buvo. Tad ir tiems, kas domisi mokslo istorija, nes irgi parodomas kontekstas, tarp kokių idėjų jo idėjos atsirasdavo, kaip jis kartais net pats savąsias paneigdavo, ir tiesiog įdomiomis asmenybėmis“, – sakė ji.
Jennifer Saint „Elektra“ – graikų mitų gerbėjams, šiuolaikinė jų versija. „Pagrindinė veikėja, kaip galima suprasti iš pavadinimo, Elektra, Argo karaliaus Agamemnono duktė. Ki pasakoja tiek savo, tiek savo šeimos istoriją, kurioje yra visko – kovos dėl valdžios, išdavysčių, apgaulių, meilės istorijų, visko. Tačiau čia pateikiamos interpretacijos yra lyg iš šiuolaikinio žmogaus žvilgsnio. Vienas dalykas, ir pats pasakojimo būdas yra šiuolaikinis – lengvai skaitomas, įtraukiantis tekstas, bet svarbu ir tai, kad labiau žmogiškai, psichologiškai pasižiūrima į mitus. Štai, karalius paaukoja savo dukrą dievams, kad padėtų pasiekti pergalę kare – pergalę gal ir pasiekia, bet kaip tai paveikia šeimą, ar kada nors jam atleidžia žmona, kaip pasikeičia jos bendravimas su kitais vaikais, kaip tai paveikia jų gyvenimus ir tt. Tie graikų mitai pasidaro mums lyg artimesni“, – kalbėjo J. Žuolytė.
Fanios Lewando „Vilniaus vegetariškų patiekalų knyga“ – išties ypatinga receptų knyga.
„Fania Lewando, garsi virtuvės šefė, sveiko gyvenimo būdo propaguotoja, veikli, versli moteris parašė ją dar 1938 m. Ji buvo lenkų kilmės žydė, gyvenusi Vilniuje, valdžiusi restoraną dabartinėje Vokiečių gatvėje, kur lankydavosi žymūs žmonės, pavyzdžiui, dailininkas Markas Šagalas. Taigi, žinome tą tragišką istorinį kontekstą: Vilnius, jau artėjančio karo nuotaikos, kai mėsa apskritai yra prabanga, o žydams dar uždraudžiama gyvulius skersti pagal jų tradicijas. Taigi, Fania Lewando parašo tokią knygą ir sako, visai čia nereiškia, kad vegetariškas stalas yra blogas – tokie valgiai gali būti net labai skanūs, o ir dar sveikesni. Apie jos pačios likimą žinoma ne daug, tik kad ji žuvo bandydama pabėgti iš Vilniaus geto. Ši knyga ilgai buvo dingusi, kol ją atsitiktinai kažkas atrado Londono antikvariate ir suprato jos vertę. Tad ji buvo išversta iš jidiš 2015 m. į anglų kalbą, 2016 – į lietuvių, buvo labai populiari, ir dabar jau mačiau socialiniuose tinkluose džiaugiantis žmones, kad šią knygą vėl galima įsigyti, nes ji buvo tiesiog iššluota“, – pasakojo „Delfi“ Kultūros redaktorė.
Gabriel Garcia Marquez „Šimtas metų vienatvės“ – absoliuti klasikų klasika. „Kadangi aš labai mėgstu paskaityti straipsnius, kur žmones kalbina apie jiems didžiausią įtaką padariusias ar tiesiog mėgstamiausias knygas, ši yra viena iš dažniausiai minimų. Ir kartais net juokinga pasidaro, kiek daug rašytojų yra apibūdinami, kad primena Marquezą – tai yra jau toks kaip aukščiausios kokybės ženklas. Ir jei kažkas paminės terminą magiškasis realizmas, tai iš esmės yra tai. Tai yra toks stilius, kur magija susipina su realybe ir niekas nebežino, kas yra kas“, – kalbėjo J. Žuolytė.
Romane pasakojama Buendijų šeimos ir jų įkurto Makondo miesto šimto metų istorija – nuo įkūrimo iki tragiškos pabaigos Kiekviena iš septynių Buendijų kartų į pasaulį atsineša savo lemtį, patiria savus džiaugsmus, kovoja su savais demonais.
Anthony Doerr „Neregimoji šviesa“ – taip pat jau kartojamas labai populiarios knygos, 2015 m. apdovanotos Pulitzerio premija, leidimas.
„Knygoje susikerta kelios pasakojimo linijos. Paryžiuje su tėčiu muziejininku gyvena mergaitė, kuri, būdama dar visai maža, netenka regėjimo. Artinantis karui ji su tėčiu, kuriam muziejus patikėjo labai ypatingą užduotį, bėga iš miesto ir atkeliauja į Prancūzijos miestelį prie jūros. Kita linija – jaunas vokiečių našlaitis, turintis ypatingą talentą technikai, sugebantis taisyti radijus, sekti radijo signalus. Jis paimamas į armiją ir patenka į frontą kartu su naciais. Galiausiai, žinoma, šių veikėjų gyvenimai susikerta“, – pasakojo J. Žuolytė.
Pagal šią knygą neseniai pasirodė filmas „Netflix“ platformoje. Pasak J. Žuolytės, net jei jį matėte, knygą skaityti vis tiek verta – ji kur kas turtingesnė, vaizdingesnė, be to, netgi knygos pabaiga skiriasi nuo filmo.
