Gyrė už rezultatus, bet iš konkurso diskvalifikavo
„Tik praėjo pirmas rinkimų į Seimą turas, ir ministerija sujudo skelbti konkursą valstybinės įstaigos vadovo pareigoms užimti. Ir sutapk tu man taip, kad konkurso dokumentų pridavimo terminas yra po rinkimų antro turo praėjus vos daugiau nei savaitei (iki lapkričio 3 d.) Kažkas išsigando, kad neteks darbo vietos? O gal reikia ją kam nors parūpinti iš savų? Jūs man pasakykit. O kiek dar tokių konkursų pažirs (ar jau pabiro) per šį laikotarpį?“, – savo feisbuko paskyroje rašė E. Katauskienė.
E. Katauskienė ansambliui „Lietuva“ vadovavo šešerius metus. Iš pradžių nuo 2014 m. ji dirbo pagal laikinąją darbo sutartį, o 2015 m. laimėjusi konkursą tapo vadove penkerių metų kadencijai ir dirbo iki šių metų liepos. Kadencijai pasibaigus liepą vėl buvo skelbiamas konkursas, kuris žlugo, kaip buvo skelbta, neatsiradus kandidatų. E. Katauskienė sako, kad ji savo kandidatūrą teikė, tačiau buvo diskvalifikuota, nes neturi magistro diplomo.
„5 metų veiklos realus (ne vandenėlio papilstymo) perspektyvinis planas, pasiekti rezultatai, beveik 3 kartus padidėjusios pajamos skaičiuojant nuo mano atėjimo į ansamblio kolektyvą ir net tai, kad studijuoju magistrą neturėjo anei jokios reikšmės. Dar svarbiau – neturėjo reikšmės ir tai, kad per visus tos pačios valstietiškos Kultūros ministerijos metus kasmet vertindama vadovo pasiektus rezultatus ir užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo, viceministrė Žemaitytė mane vertindavo aukščiausiu balu (valstybinių įstaigų darbuotojai žino tą sistemą) – labai gerai. Tai va šita „neišprususi“ vadovė be magistro laipsnio, kaip suprantate – aš, sugebėjau pasiekti gerų rezultatų, bet vadovo konkursui netikau. Svarbu, kad laikinas vadovas su magistro diplomu. Ką ir bepridursi“, – ironizavo ji.
E. Katauskienė pasakojo, kad apie sugriežtintus reikalavimus sužinojo būdama motinystės atostogose – tada, galvodama, kad norėtų dalyvauti konkurse ir dėl antros kadencijos, pradėjo magistro studijas, bet paskelbus konkursą jos dar nebuvo baigtos.
„Kolektyvas mane labai palaikė, rašė į ministeriją, kad gal galima paskirti laikinąja vadove, kol gaus diplomą, bet jau tada supratau, kad ministerija to neleis“, – sakė ji, juokdamasi, kad ansambliui jos vadovavimo metu atsidūrus „ant bangos“, ministerijos buvo giriama už novatoriškus sprendimus.
Konkurse neatsiradus reikalavimus atitinkančių kandidatų, laikinąja vadove buvo paskelbta viena iš ansamblio narių Marija Tarasova.
Ji pati šios situacijos komentuoti nenorėjo, tačiau E. Katauskienės žiniomis, naujo vadovo žadėta ieškoti po naujų metų – laikinoji vadovė pagal įstatymą būtų galėjusi dirbti iki metų. Visgi, nuspręsta nebelaukti ir naujo vadovo ieškoti jau dabar.
„Taip, pagal įstatymą jie teisūs ir bet kada gali skelbti konkursą, tada laikinas vadovas pats gali spręsti, ar nori dalyvauti. Bet buvo kalbėta, nors ir raštu neparašyta, kad tegu padirba žmogus. O dabar visas kolektyvas nežinioje, ir laikinas vadovas nežino, kaip bus, negali atlikti savo darbų“, – kalbėjo E. Katauskienė.
Kelia nepagrįstų reikalavimų klausimą
E. Katauskienė pastebi, kad pastaruoju metu daug kultūros įstaigų susiduria su problema, kad sunkiai randa norinčių joms vadovauti kandidatų, ar tenka rinktis vos iš vieno ar poros žmonių.
Ji primena, kad reikalavimai buvo sugriežtinti 2017 m.
„Dėl tų savo perdėtų reikalavimų, kuriuos išsigalvoja patys atėję profesionalai, jie paskui neranda kandidatų. Aš už patyrusius kandidatus, kurie žino, ko nori, sugeba išlaviruoti besikeičiančiuose valdžių ir partijų reikalavimuose, bet gal net ir tame pačiame ansamblyje atsirastų puikių kandidatų, jei tie reikalavimai būtų pagrįsti. Dabar reikalaujama, kad būtų vadovavimo įstaigai patirtis. Aš galiu įkurti įstaigą ir samdyti kelis žmones pagal individualią veiklą – ar tai reikš, kad aš sugebėsiu vadovauti šimtui žmonių? Aš buvau pripratusi žiūrėti į žmonių įgūdžius ir kompetencijas, o ne į popierius. O dabar gaunasi, kad kandidatuoja vienas žmogus ar nė vienas“, – kalbėjo E. Katauskienė.
Kultūros ministerija savo atsiųstame komentare rašo, kad įgyvendinant Profesionaliojo scenos meno įstatymo nuostatas, reikalavimas nacionalinių, valstybinių koncertinių įstaigų vadovams turėti magistro kvalifikacinį laipsnį buvo nustatytas dar 2017 metais: įsigaliojus šiam teisės aktui, reikalavimas turėti magistro kvalifikacinį laipsnį taikomas visuose naujuose konkursuose eiti nacionalinių ir valstybinių teatrų ar koncertinių įstaigų vadovų pareigas.
„Atkreipiame dėmesį, kad Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ vadovo pareigas, iki kol konkurso būdu bus išrinktas įstaigos vadovas, bet ne ilgesniam negu 1 metų laikotarpiui, buvo laikinai pavesta eiti šios koncertinės įstaigos darbuotojui, t. y., laikinas vadovas nebuvo priimtas. Tai normali praktika siekiant, kad įstaigos neliktų be vadovų, kol vyksta konkursinės procedūros. Pagal galiojančius teisės aktus per tuos metus Kultūros ministerija yra įpareigota skelbti įstaigos vadovo konkursą“, – rašoma komentare.
„Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ vadovo konkurso paskelbti anksčiau nebuvo galimybės dėl koronaviruso protrūkio, palietusio ir šią kultūros įstaigą. Todėl, siekiant suteikti galimybę vadovo konkurse dalyvauti ir įstaigoms darbuotojams, konkurso skelbimo pradžia buvo nukelta į spalio 13 d.
Minėtas asmuo šiuo metu neatitinka konkurso kvalifikacinių reikalavimų ir negali pretenduoti eiti vadovo pareigas dar vieną kadenciją, nes nepateikė magistro laipsnio įgijimą liudijančių dokumentų“, – teigia ministerija.
Į klausimą, ar tokios situacijos ir atvejai, kai kultūros įstaigos neranda vadovų, arba į tokias pozicijas būna vos keli kandidatai, nerodo, kad galbūt būtų reikia pergalvoti keliamus reikalavimus, Kultūros ministerija neatsakė.
