aA
Kultūros ministerijos teikimu Vyriausybė pritarė atmintinų metų minėjimo 2022-aisiais planams: Jono Meko, Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko, Pranciškaus Skorinos, Sūduvos ir Lietuvos Valstybės Konstitucijos.
Kazimieras Vasiliauskas, Jonas Mekas
Kazimieras Vasiliauskas, Jonas Mekas
© Delfi, Ludo Segers nuotr.

2022-ieji Seimo nutarimu paskelbti Jono Meko metais, pažymint avangardinio kino kūrėjo ir kino kritiko, rašytojo ir poeto 100-ąsias gimimo metines. Vyriausybės patvirtintame plane numatoma parengti ir eksponuoti parodą „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“, surengti filmų peržiūrą „Skalvijos“ kino centre, J. Meko nebylaus filmo „Mysteries / Misterijos“ rodymą su gyvu įgarsinimu Biržuose ir Kaune, taip pat parengti ir išleisti knygą „Jonas Mekas. The Camera was Always Running“. Taip pat planuojama surengti simpoziumą, skirtą J. Meko veiklai ir jo aplinkai Niujorke pristatyti, sukurti ir transliuoti informacinius vaizdo siužetus, radijo laidas, skirtus J. Meko asmenybei ir kūrybai atminti, rodyti dokumentinį filmą „Trys draugai (neskaitant Fluxus)“ per LRT televizijos ir radijo kanalus, įgyvendinti kitus projektus. Jono Meko metų minėjimo renginiai vyks ir užsienyje: jo filmų programą numatyta pristatyti Geteborgo, Tamperės, Krokuvos, Venecijos ir kituose kino festivaliuose, Paryžiaus ir Tel Avivo sinematekose, surengti parodas Romos kultūros centre „Mattatoio“, Turino kultūros ir verslo inkubatoriuje OGR, Dovženkos kino centre Kijeve ir kitur.

2022-aisiais taip pat sukanka 100 metų, kai gimė monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, politinis kalinys ir tremtinys, visuomenės veikėjas, pirmasis atkurtos Vilniaus arkikatedros bazilikos klebonas. Renginiais, projektais ir kitomis veiklomis, numatytomis Vyriausybės patvirtintame plane, siekiama atskleisti visuomenei monsinjoro K. Vasiliausko veiklos svarbą ir įtaką valstybės raidai, jo asmenybės išskirtinumą, moralinį atsparumą, tvirtą pasaulėžiūrą, tarnystę šaliai ir jos žmonėms.

100-ųjų metinių minėjimą numatoma surengti Lietuvos mokslų akademijoje ir Vilniaus arkikatedroje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras organizuos konferenciją „Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko gyvenimo kelias – nuo Gulago kalinio iki Vilniaus arkikatedros klebono“. Vilniuje, Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko skvere, bus surengti jo laiškų iš lagerio skaitymo vakarai. Taip pat bus sukurtas pažintinis maršrutas „Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko keliais“. Edukacines veiklas, skirtas supažindinti moksleivius su iškilia monsinjoro Kazimiero Vasiliausko asmenybe, organizuos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Į Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko metų minėjimą įsitrauks Lietuvos Vyskupų Konferencija, Vilniaus Arkivyskupijos kurija ir Panevėžio vyskupijos kurija, savivaldybės, kurių teritorijose yra vietos, susijusios su Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko gyvenimu ir veikla.

Kitąmet, pažymint Pranciškaus Skorinos metus, bus akcentuojama, kad 2022-aisiais sukanka 500 metų, kai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo išspausdinta pirmoji knyga – „Mažoji kelionių knygelė“ ir Vilniuje įkurta pirmoji Rytų Europoje spaustuvė. Vilniaus Rotušėje bus surengtas iškilmingas minėjimas, skirtas Pranciškaus Skorinos metams. Tautinių mažumų departamentas kartu su Užsienio reikalų ministerija Vilniaus knygų mugėje organizuos diskusiją, skirtą bendram lietuvių ir baltarusių paveldui bei jo reikšmei Europos kultūrai. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas su Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka surengs tarptautinę mokslinę konferenciją „Pranciškus Skorina ir Renesanso knygos kultūra. Pranciškaus Skorinos „Mažajai kelionių knygelei“ – 500“. Lietuvių kalbos institutas išleis pataisytą ir papildytą Iljos Lemeškino monografiją „Pranciškaus Skorinos portretas“ originalo kalba ir išvers į lietuvių kalbą, taip pat išleis Sergejaus Temčino mokslinę monografiją „Pranciškaus Skorinos leidiniai: šaltiniai, interpretacijos, funkcionavimas“. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka išleis Sigito Narbuto studiją „Ankstyviausieji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos leidiniai“ ir surengs parodą, skirtą Pranciškaus Skorinos knygai „Mažoji kelionių knygelė“. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas surengs senosios literatūros seminarą „Pranciškus Skorina ir Lietuva: tyrimų perspektyvos“. Į Pranciškaus Skorinos metų minėjimą aktyviai įsitrauks jo vardo gimnazija Vilniuje ir nevyriausybinės organizacijos, kurios moksleiviams rengs paskaitas, ekskursijas, kūrybines dirbtuves, renginius. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Europos paveldo dienų metu suorganizuos pažintinį pasivaikščiojimą Vilniuje po rusėniškojo kultūros paveldo objektus.

Minint Sūduvos metus, bus siekiama deramai paminėti Sūduvos krašto prijungimo prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 600 metų sukaktį, atskleisti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės tapsmo procese, jo įtaką lietuvių kalbos ir kultūros formavimosi istorijoje. 2022-aisiais numatoma surengti konferenciją „Sudūvių tapatybės ženklai XXI amžiuje: kalba, kultūra, savimonė“, parodą „Sūduva archyvuose“, mokslinę konferenciją Zanavykų muziejuje, skirtą Sūduvos regiono istorijai ir kultūrai. Lietuvos nacionalinio kultūros centro interneto svetainėje bus parengtas virtualių pamokų ciklas, pristatantis Sūduvos liaudies meno tradicijas, surengtas ekskursijų ciklas ,,Pasienio Sūduva“ Kudirkos Naumiestyje, Sudarge, Kybartuose, Vištytyje. LRT radijo ir televizijos naujienų programose bei portale bus skleidžiama informacija apie Sūduvos metų minėjimui skirtus renginius, numatyta išleisti proginę 2 eurų monetą, skirtą Suvalkijai (Sūduvai) iš serijos „Lietuvos etnografiniai regionai“, numatyti kiti renginiai, leidybos, ženklinimo ir viešinimo darbai.

2022-ieji išskiriami kaip Lietuvos Valstybės Konstitucijos metai – rugpjūčio 1 dieną sukanka 100 metų, kai Steigiamasis Seimas priėmė Lietuvos Valstybės Konstituciją – pirmąją modernią, nuolatinę, demokratinio turinio Lietuvos Respublikos Konstituciją. Kartu bus pažymimas ir Lietuvos Respublikos piliečių 1992 m. spalio 25 d. referendume priimtos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30-metis.

Minėjimo plane numatyti kultūriniai, edukaciniai ir pažintiniai renginiai: parodos, teisinio švietimo informacinė kampanija, skirta 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijos 100-mečiui, švietėjiška kampanija šalies regionuose, kurioje bendruomenių nariams ir žiniasklaidos atstovams bus pristatoma Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo veikla. Bus surengta fotodokumentų paroda „100 ir 30. 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijos ir 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos sukaktys“, nacionalinė teisinių žinių olimpiada moksleiviams. Lietuvos istorijos institute bus rengiama mokslinė diskusija „1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija – konsensuso beieškant“, surengta tarptautinė konstitucinių teismų teisėjų konferencija. Numatyta parengti ir išleisti populiariosios istorijos žanro iliustruotą leidinį „1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija. Rengimas, priėmimas, veikimas“, taip pat išleisti kolekcinę aukso monetą. Minėjimo plane numatyti ir kiti renginiai bei viešinimo veiklos.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Kultūros paveldo ateitis regionuose. Kokia ji?

Savivaldybės paveldo apsaugoje yra itin svarbūs žaidėjai. Ataskaitiniais metais (iki 2020 m.)...

Poetas Dominykas Norkūnas debiutinėje knygoje kviečia apčiuopti savosios tapatybės pulsą

Pasirodė debiutinė talentingo, savitą poetinį braižą turinčio poeto Dominyko Norkūno...

Mirė choreografė, baleto pedagogė Jolanta Vymerytė

Eidama 57-uosius metus mirė choreografė, baleto pedagogė Jolanta Vymerytė, pranešė Lietuvos...

Daliai Urbanavičienei vėl siūlomos Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės pareigos (1)

Naujos sudėties Etninės kultūros globos tarybos pirmininke siūloma patvirtinti jos buvusią...

Mirė rašytojas Ramūnas Kasparavičius (4)

Sekmadienį, sausio 16 d., po sunkios ir ilgos ligos, eidamas 74-uosius metus mirė lietuvių poetas,...

Top naujienos

D+Kalbino Daiva Žeimytė-Bilienė, parengė Laura Tarandaitė

Sausio 13 d. mitingas kunigo Sasnausko akimis: ačiū Dievui, kad ten nebuvau, nes būčiau neiškentęs (20)

Nepriklausomybės aikštėje vykęs sausio 13 d. minėjimas drauge su karčiomis mitingo priemaišomis...

D+Alberto Nardelli, Jorge Valero, Arne Delfs

Putinas Europai ruošia naują realybę (2)

Didžiosios Europos valstybės vis labiau nerimauja, kad net jeigu Rusijos prezidentas Vladimiras...

Laidoje išgirdusi, kas šnekama apie Nausėdą, žiūrovė apstulbo: pati ten buvau ir tai – melas LRT pripažino suklydę (614)

Po sausio 13-osios minėjimo pasigirdo kalbos apie jame dalyvavusių žmonių etiketą. Kai kurie vėl...

Po smarkaus vėjo – malonesni orai: pokyčiai džiugins vos parą

Artimiausią parą stiprės aukštesnio atmosferos slėgio laukas, tad įsivyraus malonesni orai....

Europos čempionatą paliekančios Lietuvos rinktinės treneris traukiasi iš posto specialiai Delfi iš Košicės (2)

Lietuvos rankininkai pusę rungtynių tampė nervus tituluotiems norvegams, bet galiausiai pralaimėjo...

Antarktidoje užfiksuotas stulbinantis reiškinys: į Žemę trenkėsi antimaterija, atskriejusi iš kosmoso gelmių (49)

Ji atskriejo iš kosmoso. Ir buvo labai maža. Bet jos laukė ne tik IceCube, bet ir visa fizikų...

Parako prieš norvegus pakako vienam kėliniui: Lietuva Europos čempionate liko be taškų (10)

Lietuvos rankinio rinktinė pasirodymą Europos čempionate užbaigė pirmadienį: trečioje F...

Pandemijos lūžio galime sulaukti jau šiais metais: nauja problema – nežinomos pasekmės persirgusiems kovidu dar gali laukti blogiausias scenarijus (161)

Siekiant apsaugoti svarbiausias valstybei funkcijas atliekančius sektorius, Lietuvoje nuo pirmadienio...

Bostone spindėjo Valančiūnas, tačiau „pelikanai“ nesulaikė „Celtics“ lyderių (1)

NBA čempionate Naujojo Orleano „Pelicans“ (16/28) svečiuose 92:104 (29:18, 17:21, 23:32, 23:33)...

Kasdienybės herojai. Kodėl trečiąkart išsiskyrusi Repčenkaitė nebenori santuokos, o Pogrebnojus neturi konkurentų (5)

Trečiakart išsiskyrusi Violeta Repčenkaitė. „Skyrybos nebuvo lengvos. Ir niekada nebūtų,...