aA
Sausį pradėti Lietuvos nacionalinės filharmonijos atnaujinimo darbai jau baigėsi, tad lapkričio antroje pusėje 79-ojo sezono koncertai sugrįš į Didžiąją salę.
© DELFI / Andrius Ufartas

Kol vyko Filharmonijos Didžiosios salės renovacijos darbai, rečitaliai, edukaciniai koncertai visai šeimai, kamerinė, orkestro muzika ir kiti renginiai buvo perkelti į įvairių Lietuvos miestų sales. 79-ojo sezono koncertai atnaujintoje Filharmonijoje prasidės lapkričio antroje pusėje, po 10 mėnesių pertraukos.

„Anksčiau, prieš pirmą rekonstrukciją, čia tilpo kur kas daugiau žmonių – 1164. Atidarius Filharmoniją 1993 metais liko 680 patogių kėdžių – šį skaičių išlaikėme ir dabar jų tiek pat. Be to, yra keletas atlenkiamų kėdžių, kur galima pasodinti vaikus, arba, jei žmogus nusipirko stovimą bilietą, taip pat galės prisėsti. Padidėję praėjimai, nes buvo siekta sugriežtėjusių priešgaisrinių reikalavimų įgyvendinimo. Parteriai, praėjimai pro kėdes vėlgi platesni, o balkone grąžintas centrinis praėjimas, kuris buvo iki 9-ojo dešimtmečio. Siekiamybė šio didžiulio modernizavimo projekto buvo ir žmonių, ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) komfortas. Tai muzikantų darbovietė, kuri turi būti komfortiška“, – naujoves aptaria ji.

Šis techninis rekonstrukcijos projektas pradėtas rengti ir pateiktas Kultūros ministerijos svarstymui 2013 metais. Kaip pasakoja R. Prusevičienė, milžiniškas darbas – naujos vėdinimo sistemos įranga.

„Vėdinimo sistema atėmė iš mūsų dalį rūbinės patalpų, reikės papildomai spręsti drabužių kabinimo problemas. Išgabenus senąją vėdinimo įrangą, kuri praktiškai nebeveikė ir kėlė mums daug problemų, nauja moderni, planšetėmis valdoma įranga užėmė dar daugiau patalpų. Tačiau to neina išvengti.

Dar viena svarbi renovacijos dalis – naujos žiūrovų kėdės. Teko labai detaliai paskaičiuoti, išmatuoti ir aprašyti – mūsų noras buvo, kad rekonstrukcija kuo mažiau kristų į akis, kuo daugiau išsaugotų tų dalykų, kurie buvo patogūs, tinkami klausytojams. Pavyzdžiui, senosios kėdės tarnavo 25 metus. Rangovai turėjo atitikti tokias specifikacijas, kurios būtų tvarios ir ilgalaikės. Šiek tiek pasikeitė kėdžių rėmas, spalva, bet mes labai tikimės, kad jos tarnaus tris dešimtmečius. Filharmonijoje kiekvieną vakarą apsilanko iki 700 klausytojų, kartais ir daugiau. Čia repetuoja muzikantai, LNSO, kamerinis orkestras“, – pasakoja Filharmonijos direktorė.

Rekonstrukcijos metu atnaujintas ir apšvietimas, ypač scenos. „Apšvietimas turi leisti muzikantams matyti natas, turi būti tolygus, išryškinti solistą ar dirigentą. Daug metų kentėjome dėl meniško apšvietimo, nes, norėdami meniškai apšviesti renginį, turėjome statyti lempas, kabinti sunkius prožektorius. Pamatysite sprendimą, kuris, mūsų įsitikinimu, yra estetiškas ir šiuolaikiškas. Jis atrodo kaip čia buvęs, nes architektūriškai puikiai išspręstas“, – aiškina R. Prusevičienė, ir priduria, kad karūna visam šiam milžiniškam projektui – instrumentai.

Lietuvoje instrumentų problema didelė – vienu dažniausiai naudojamasi keliose vietose, pastebi Filharmonijos direktorė: „Džiaugiamės, kad šio europinio projekto viena pagrindinių dalių – du koncertiniai, du kabinetiniai fortepijonai, viena koncertinė arfa, keli pučiamieji instrumentai, kurie yra ne tik tai labai brangūs, bet jų užsakymas ir pagaminimas kartais užtrunka iki 12 metų.“

Pirmieji koncertai – lapkričio 16–17 dienomis, kai vyks tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso finalas. Jame dalyvaus Modesto Pitrėno diriguojamas LNSO. Šiuo metu kuriama ir pagal Filharmonijos lankytojų poreikius taikoma inovacija – info sistemos. Prisitaikant prie šiuolaikinių žmonių, kuriems patogu naujienas tikrinti telefone, kuriama aplikacija. Taip bus galima greitai ir patogiai sužinoti, kas vyksta Filharmonijoje.

„Tik įėję į salę už kampo rasite lyg nereikalingą laiko žaislą pamestą kėdę, nostalgiškai tūnančią kampe, galėsite taip pat nostalgiškai nusiteikę krestelti ir pasitikrinti, kaip joje sėdėdavosi. O sėdėdavosi visai gerai, mano vaikystė, jaunystė prabėgo šioje salėje, tikrai prisiminimai iš praeities yra patys brangiausi“, – kalba LNSO dirigentas M. Pitrėnas.

Anot maestro, 10 mėnesių, kol vyko rekonstrukcija, keliauti po Lietuvą ir rengti koncertus svetimose salėse buvo didžiulis iššūkis.

„Lietuva neturi alternatyvių sąlygų, kurios būtų dėkingos akustinei simfoninei muzikai, galėjome jas ant pirštų suskaičiuoti. Nepaisant to, šiokių tokių atradimų būta ir Jonavoje, ir Utenoje. Koncertuota ten, kur simfoniniai orkestrai iki šiol neskambėjo. Grįžome prie seniai pamirštų erdvių – bažnyčių. Jose anksčiau buvo daugiau koncertų, bet dabar mūsų sanitarinės normos griežtos, tad muzikams nebeleidžiama griežti šaltose bažnyčiose dėl sveikatos ir dėl kitų fiziologinių dalykų“, – sako jis.

LNSO ir dirigentas M. Pitrėnas dar neišbandė naujų patalpų, todėl pasakoja laukiantis repeticijos, kai galės patikrinti, ar kėdės, apšvietimas ir kitos naujovės neturi įtakos akustikai.

„Džiaugiamės, kad pagaliau grįžtame į mažą, jaukią, bet pagražėjusią salę. Laukiame pirmos repeticijos, kad galėtume pasitikrinti šviesas, vėdinimo sistemas, kokie susidaro oro srautai. Tikimės, kad salės akustika nebus pablogėjusi. Joje gali būti jaukiau groti dėl apšvietimo, spalvų, geriau matysime vieni kitus, o mus – publika“, – tikina maestro.

Kaip anksčiau rašė DELFI, lapkričio 23-iąją programa „Namų pašventinimas“ simboliškai bus pradėtas VI Vilniaus fortepijono festivalis (VFF). Festivalio pradžios koncerte su LNSO pasirodys šio festivalio įkvėpėja, sumanytoja ir meno vadovė pianistė Mūza Rubackytė bei italų dirigentas Renato Balsadonna.

Iki gruodžio 7 d. truksiančiame festivalyje VFF meno vadovės prof. M. Rubackytės kvietimu dalyvaus ryškiausi kelių kartų pianistai, atstovaujantys fortepijono tradicijoms ir naujovėms: Lietuvos publikai gerai pažįstama gruzinų maestra Elisso Virsaladze, vulkaniškasis vengras Janoszas Balazsas, subtilusis prancūzas Adamas Laloumas, konkursų nugalėtojai Nikita Mndoyantsas, Antonas Yashkinas, Théo Fouchenneret ir pianistės bei kompozitorės Claros Schumann kūrybos puoselėtoja Guoda Gedvilaitė. Festivalyje numatytos aštuonios koncertinės programos, o jas sies tema „Moters meilė ir gyvenimas“. Šiųmetis festivalis bus skirtas pianistės ir kompozitorės Claros Schumann 200-osioms gimimo metinėms.

Nuo sezono pradžiose Filharmonija publikai siūlo per 70 koncertų, pusė jų vyks įvairiose Vilniaus salėse. Daugiau informacijos apie renginius – svetainėje.

Pažiūrėkite, kaip atrodo renovuota Filharmonijos Didžioji salė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
3.6000

„Scanoramos“ konkursinės programos dalyvė Jorė Janavičiūtė: filmą „Laiku“ sukūriau tikėdamasi išgyvendinti vėlavimo ydą

Sekmadienį paaiškės „Scanoramos“ konkursinės trumpametražių filmų programos „ Naujasis...

Diena, kuri išaušo džiazui. Ketvirtoji – didžiulė festivalio intriga ir kulminacija, bet Žemė tikrai apvali (1)

Vakar Šiuolaikinio meno centre festivalio „ Vilnius Mama Jazz “ trečioji diena buvo paženklinta...

„Scanoramos“ filmai sukasi jau ir Kaune, Klaipėdoje bei Šiauliuose

Ketvirtadienio vakarą Europos šalių kino forumas „Scanorama“ startavo ir kituose festivalio...

Mirė žymus grafikas Raimondas Miknevičius (2)

2019 m., lapkričio 13 d., mirė grafikas Raimondas Miknevičius, pranešė Lietuvos dailininkų...

Diena, kuri išaušo džiazui. Trečioji – britiški akcentai ir lietuviškoji vitrina

Vakar Šiuolaikinio meno centre koncertavo festivalio „ Vilnius Mama Jazz “ svečiai: grupė iš...

Top naujienos

Internete plinta pavojingas pokštas: siūlo pinigų gimusiems SSRS, o gali gauti daugiau nei špygą (2)

Gimei Sovietų sąjungoje? Gausi išmoką iš Rusijos vyriausybės apie 2,4 tūkst. eurų vertės...

Labiausiai nukenčia moterys ir senjorai: iš pradžių žmonės dažnai net nesupranta, kas vyksta (46)

Šioje srityje mes neatsiliekame nuo pasaulio, teigia socialinių mokslų daktarė Jolita Vveinhardt...

Ajus gimė su labai sudėtingu apsigimimu: toks atvejis – vienintelis Lietuvoje

„Ajus gimė su labai sudėtingu apsigimimu – viena akis visiškai neišsivysčiusi, o kitoje akyje...

Filtrų gamybos milžinės gamykla gimė paprastame garaže: lietuvis sako verslą sukūręs dėl deficito (110)

Širvintų rajone, Alekniškio kaime, yra įsikūrusi „Baltic Filter“ automobilių ir patalpų...

Ariana Grande prabilo apie sveikatos problemas: patiriu didelį skausmą

Žinoma atlikėja Ariana Grande savo gerbėjus privertė nerimauti pranešdama apie suprastėjusią...

Minkštas ir purus itališkas sūrio pyragas

DELFI TV laidų vedėjas Arnas Mazėtis specialiame projekte „Italija namuose“ tęsia kulinarines...

Moteris laiką prieš veidrodį apribojo iki 10-ies minučių: rezultatas nustebino (4)

Per dieną aš vidutiniškai nuo pusvalandžio iki valandos praleidžiu priešais veidrodį, bet...

Skandalingasis pleibojus Danas Bilzerianas pranešė apie savo ketinimus tapti JAV prezidentu (42)

Ginklus ir pusnuoges gražuoles itin mėgstantis „Instagram“ karalius Danas Bilzerianas ir vėl...