Didesnio pasityčiojimo nebuvo galima sugalvoti
Komentatoriai vienas po kito stebėjosi, tyčia ar netyčia taip spalvos piešinyje, atvaizduojančiame M. K. Čiurlionį, susidėliojo? Kiti gi piktinosi, kad „didesnio pasityčiojimo iš M. K. Čiurlionio nebuvo galima sugalvoti“.
Netrūko ir patarimų paveikslėlio autoriui: esą jis turėtų labiau gilintis į M. K. Čiurlionio kūrybą, kur tokių spalvų išties yra nedaug.
Viena komentatorių svarstė nežinanti, kas yra baisiau: pats paveikslas ar Kultūros ministerijos sprendimas jį naudoti socialiniuose tinkluose. „Gal vis tik reikėtų persvarstyti?“, – siūlė išeitį sekėjai.
Siekė išlaikyti vientisą vizualinę stilistiką
Kultūros ministerijos paklausus, kodėl pasirinktas būtent toks sprendimas, kas yra paveikslėlio autorius ir kodėl naudotos Rusijos vėliavą primenančios spalvos, Kultūros ministerijos Ministro patarėja Deimantė Zutelienė sakė, kad šio, kaip ir kitų Kultūros ministerijos viešinamų vizualų, spalvos buvo parinktos pagal ministerijos stiliaus vadovo spalvas, „siekiant socialiniuose tinkluose išlaikyti vientisą vizualinę stilistiką“.
„Labai apgailestaujame, kad šios spalvos sukėlė tam tikros visuomenės dalies neigiamas reakcijas. Todėl nusprendėme atsisakyti šio vizualo. Tiek šį, tiek kitus vizualus kuria pagal sutartį Kultūros ministerijai grafinio dizaino paslaugas teikiantis fizinis asmuo“, – paaiškino D. Zutelienė.
Rengiamasi M. K. Čiurlionio 150-sioms gimimo metinėms
Kaip yra skelbusi Kultūros ministerija, ruošiantis artėjančiam M. K. Čiurlionio 150-mečio jubiliejui, finansuotos ir kitos pasirengimui svarbios veiklos: naujos interneto svetainės-duomenų bazės sukūrimas, kilnojamosios 3D parodos „Dvasios sapnai. Vizionieriški M. K. Čiurlionio pasauliai XXI amžiui“ parengimas, dailininko tapybos albumo išleidimas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos projektas „Visa M. K. Čiurlionio muzika: kritinis leidimas“: simfoninės poemos „Jūra“ kritinė redakcija. Istorinio šaltinio leidybos parengiamasis etapas“.
Šią vasarą buvo surengtas M. K. Čiurlionio kelio, kuriam pernai suteiktas nacionalinio kultūros kelio lygmuo, ženklo sukūrimo konkursas. 54 kūrėjai pateikė 113 darbų.
Jubiliejinius metus siekiama pasitikti atnaujinus M. K. Čiurlionio ekspozicines erdves Kaune bei namus Druskininkuose.
Šios iniciatyvos, finansuojamos Kultūros ministerijos, yra tik kelios iš svarbiausių parengiamųjų darbų, numatytų rengiamame M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo nacionaliniu ir tarptautiniu mastu programos ir minėjimo 2024–2025 metais plano projekte.
Galutinė minėjimo plano redakcija turėtų būti parengta ir pristatyta rugsėjo pabaigoje, vėliau programą tvirtins Vyriausybė.
Programos įgyvendinimo priemonės apims atminimo įamžinimo, leidybos ir mokslinius bei komunikacijos projektus, M. K. Čiurlionio metų minėjimo renginius užsienyje, nacionalinius kultūros, meno ir visuomeninius projektus, taip pat edukacinius ir jaunimui skirtus projektus.
Lietuvos kultūros taryba taip pat yra paskelbusi konkursą finansuoti projektus, skirtus aktualizuoti M. K. Čiurlionio kūrybą ir paminėti jo 150-ąsias gimimo metines. Šiems projektams pasirengti galima 2024 m., juos įgyvendinti 2024–2025 m. Iš viso numatyta paskirstyti iki 300 tūkst. eurų.
