Fazil Say klausytojus žavi savo įvairialypiu talentu. Jis yra pianistas virtuozas, aukščiausiu meistriškumo lygiu įvaldęs klasikinį fortepijono repertuarą, ir sykiu – nuostabus improvizuotojas, savo pasirodymais nepaliekantis klausytojų abejingais. Prancūzų dienraštis „Le Figaro“ Fazilą Say pavadino „genijumi“.

Daugiau nei 30 metų besitesiančio Fazilio Say kūrybinio kelio pradžia galima laikyti 1986 metus, kai Ankaroje, kurioje tuomet mokėsi 16-metis pianistas, apsilankė žinomas vokiečių kompozitorius Aribertas Reimannas ir jį lydėjusiam pianistui Davidui Levine’ui parekomendavo būtinai apsilankyti miesto konservatorijoje, kad ir šis išgirstų berniuką, kuris „groja kaip velnias“. Nuo 1987 m. Fazilas Say pradėjo studijuoti pas D. Levine’ą Diuseldorfo Roberto Schumanno aukštojoje muzikos mokykloje ir Berlyne, o iki tol Ankaroje mokėsi pas Mithatą Fenmeną – žymiojo Alfredo Cortot mokinį (pas kurį studijavo Paryžiuje).

Fenmenas išsyk pastebėjo Fazilo kūrybingumą ir greta klasikinio repertuaro įvaldymo skatino Fazilą kasdien improvizuoti. Sąlytis su laisvu kūrybiniu procesu ir formomis išugdė neeilinį Fazilo Say kaip improvizuotojo talentą bei atvėrė platesnį požiūrį į atlikimą ir kūrybą. Vėliau ne vienerius metus jaunasis menininkas tobulinosi žymiojo Menahemo Presslerio fortepijono meistriškumo kursuose. Puiki technika ir neeilinis muzikalumas, atliekant tiek J. S. Bacho, J. Haydno, W. A. Mozarto, tiek kitokio pianizmo reikalaujančius L. van Beethoveno ir F. Liszto kūrinius, leido Fazilui Say 1994 m. laimėti Jaunųjų atlikėjų konkursą Niujorke. Nuo tol pianistas bendradarbiauja su pripažintais Amerikos ir Europos orkestrais ir dirigentais. Pianistui pavyko sukaupti įvairų repertuarą – nuo minėtų J. S. Bacho ir Vienos klasikų iki romantizmo ir šiuolaikinių opusų, įskaitant ir jo paties kūrybą.

Fazilas Say yra koncertavęs visuose penkiuose kontinentuose, daugelį metų jis grojo duetu su pasaulinio garso smuikininke, ukrainiete Patricia Kopatchinskaja. Kiti jo scenos partneriai – žymusis smuikininkas Maximas Vengerovas, „Minetti Quartet”, violončelistas Nicolas Altstaedt, mecosopranas Marianne Crebassa. 2016 m. Fazilas Say buvo apdovanotas Beethoveno prizu Bonoje, 2017 m. – Duisburgo miesto muzikos prizu.

2005–2010 m. jis buvo Dortmundo „Konzerthaus“, 2010–2011 m. – Berlyno „Konzerthaus“ reziduojantis atlikėjas. 2011 m. Jis buvo kviestinis Šlezvigo-Holšteino festivalio menininkas. Fazil Say taip pat rezidavo daugelyje festivalių Paryžiuje, Tokijuje, Hamburge, Stambule, Rheingau, pastarajame apdovanotas prestižiniu Rheingau muzikos prizu. Pianistas koncertuoja tokiose salėse, kaip Niujorko „Carnegie Hall“, Franfurto „Alte Oper“ ir kt. Be to, Fazil Say buvo reziduojantis solistas Frankfurto simfoniniame orkestre; ne tik kaip pianistas, bet ir kaip kompozitorius jis buvo Ciuricho kamerinio orkestro ir Drezdeno filharmonijos rezidentas.

Kaip kompozitoriui, Fazilui Say naujus kūrinius sukurti užsakė Zalcburgo festivalis, Šlezvigo-Holšteino muzikos festivalis, Vienos koncertų salė, Drezdeno filharmonija, Louis Vuittono fondas, BBC ir kitos reikšmingos muzikos organizacijos. Greta fortepijoninės ir kamerinės muzikos Fazilas Say kuria ir simfoninę muziką, solinius koncertus su orkestru, yra dviejų oratorijų autorius. Fazilo Say kūriniai fortepijonui, tokie kaip „Yeni Hayat“, „Four Ballads“, „Mount Ida Ballade“, „Jazz Fantasies“, o ypač garsusis „Black Earth“, yra sulaukę publikos pripažinimo ir didžiulio pasisekimo įvairiose šalyse. Visi jie nuskambės ir koncerte Vilniuje.

Greta aktyvios koncertinės veiklos, Fazil Say yra išleidęs nemažai įrašų „Teldec Classics“ ir „naïve“ leidybinėse formose, yra laimėjęs net keturis „ECHO Klassik“ apdovanojimus. Nuo 2016 m. jis bendradarbiauja su „Warner Classics“.

Pasaulinio garso pianisto Fazilo Say koncertas – spalio 22 d. 19 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją