Menotyrininkė Živilė Ratavičiūtė teigia: „Nieko nėra labiau atviro ir geriau apžvelgiamo už žmogaus veidą. Ir nieko nėra labiau slėpiningo. Slėpinys – išreikštas grynų formų tapyba – yra nuolatinė Ramūno kūrybos tema. Tačiau ir dabar, kurdamas atpažįstamą vaizdą, dailininkas nesivadovauja šio pasaulio logika. Tapytojo drobėse senoms fotografijoms nustoja galioti išorės dėsniai: atvaizdas išsilenkia tai pozityvia, tai negatyvia puse, jo paviršius įvairiai žeidžiamas brūkšniais ir potėpiais. Atpažįstamą vaizdą Ramūnas naudoja kaip netiesioginę nuorodą į Grynąją Tikrovę, kurią juo „pridengia“, bet tuo pat metu kviečia pamatyti. Užslėptas kalbėjimas būdingas ir paveikslų koloritui. Ypatingai svarbi tapytojui raudona-oranžinė, šįkart užtepama šviesių dažų sluoksniais, leidžiant jai tik vos vos prasišviesti. Pro plyšius pulsuojantis raudonis tvinksi klausimu: kas Tau veide svarbiau – ar tai, kas matoma, ar tai, kas gyva?“
Pačiam autoriui kūrybinis procesas reiškia skaistinantį veiksmą, išlaisvinantį katarsį, atveriantį pažinimą. „Veidas“ ir „transformacija“ – žodžiai, priklausantys dvasinėms kategorijoms. Autorius kalba apie sielos veidą, jo atmainas ir dvasios kelionę, pasineriant į dramatiškas žmogaus egzistencijos gelmes, patiriant asmens dieviškąją didybę bei nuopuolio bedugnės tamsą.
Ramūno Čeponio paroda „Veidas. Transformacijos“ Dailininkų sąjungos galerijoje vyks iki gruodžio 9 d.
