Režisierei ir choreografei Marijai Simonai Šimulynaitei tai 41-oji premjera. Meninių iššūkių ir eksperimentų nevengianti kūrėja pastatyme sujungė šokį, muziką ir hologramines vaizdo projekcijas.
„Kamerinis baletas ir holograma – puikus derinys. Vizualizacijos sustiprina įspūdį, plečia interpretacijų lauką, o tai ypač pravartu, kai atlikėjų komanda nedidelė. Toks rekordiškai mažos sudėties baleto pastatymas turbūt bus vienintelis ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje“ – teigia režisierė.
„Labai svarbu, kad žiūrovas nesitikėtų scenoje pamatyti mums įprastą Karmen. Ši jos versija – kitokia. Tai moteris, primenanti chameleoną, vieną akimirką ji seksuali ir gundanti, kitą – šiurkšti ir net vyriška. Jos emocijų skalė labai plati ir nuolat kintanti“, – pasakoja M. S. Šimulynaitė.
Choreografė priduria, kad Prospero Merime novelės, kuria ji remiasi, ašis yra ne Karmen, bet vyrų istorijos, jų likimai, kuriuos ši moteris suraizgo kaip voratinklius. „Tai – kenčiančio vyro drama“, – mintimis dalinasi kūrėja.
Marija Simona Šimulynaitė po spektaklio dėkojo visiems už sveikinimus ir gražius žodžius. „Didis darbas padarytas“, – pridūrė ji. Panevėžio muzikinio tetaro vadovė Kotryna Nekrošiūtė savo ruožtu šiam pastatymui linkėjo ilgų gyvavimo metų ir džiaugėsi, kad bendradarbiavimas su Baltijos baleto teatru padovanojo Panevėžio muzikinio teatro lankytojams išskirtinę galimybę pasimėgauti ne taip dažnai Panevėžyje regimu žanru – baletu.
