2020-ųjų apžvalgą norisi pradėti nuo to momento, kai visas pasaulis patyrė visaapimantį nuolatinės nežinomybės jausmą – ėmė siausti iki tol nepažintas koronavirusas.
Visuotinis karantinas sustabdė kultūrinį gyvenimą
Mūsų šalyje pirmoji apie renginių atšaukimą kovo 12-ąją pranešė Vilniaus savivaldybė, vėliau, po specialaus Vyriausybės posėdžio, pranešta, kad jie bus atšaukiami visose Lietuvoje. Nuo kovo 13-osios stabdomi visi renginiai uždarose vietose, kuriuose dalyvauja daugiau nei 100 žmonių.
Atvirose vietose negali vykti renginiai, į kuriuos kviečiami žmonės. Taip pat nuspręsta stabdyti visų viešų kultūros, poilsio ir pramogų vietų veiklą, tokių kaip muziejų ar kino teatrų.
Patys pirmieji atšaukiami „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimai, turėję įvykti kovo 29 d. Nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT). „Apie naują renginio datą bus pranešta atskirai“, – anuomet pranešė Kultūros ministerijos atstovai.
Šalyje kovo 16-ąją paskelbus visuotiną karantiną, visos kultūros įstaigos buvo priverstos užsidaryti, atšaukti koncertai, parodos. Tačiau jau pirmosiomis karantino savaitėmis pasipylė iniciatyvų, leidusių kultūrinį gyvenimą tęsti internete.
Tarp jų – Lietuvos nacionalinė filharmonija (LNF), paraginę nepamiršti klasikinės muzikos ir dažniau apsilankyti atnaujintoje skaitmeninėje koncertų salėje, nes dalis pavasario koncertų perkeliami į kitą sezoną.
OKT/Vilniaus miesto teatras irgi paragino teatro mylėtojus likti namuose ir pristatė specialų spektaklių vaizdo peržiūrų ciklą. Jame – tiek patys pirmieji O. Koršunovo darbai, tiek vėliau sukurti spektakliai.
Tokios misijos drąsiai ėmėsi ir improvizacijos teatras „Kitas kampas“. Karantinas – ne nuosprendis, o dar vienas iššūkis, į kurį šio teatro aktoriai kvietė pažvelgti kūrybingai.
Valstybinis Šiaulių dramos teatras pakvietė žiūrovus kartu minėti Tarptautinę teatro dieną internetu, o LNOBT šia proga sostinės teatralams ir muzikantams padovanojo 200 teatro siuvykloje pasiūtų apsauginių kaukių.
„Suprantame, kad šiandien tai – pati vertingiausia, kažkam galbūt gyvybę galinti išsaugoti dovana“, – tuo metu sakė LNOBT vadovas Jonas Sakalauskas.
Tokia tad, pavadinkime, privalomo ir neišvengiamo „kaukių baliaus“ pradžia.
Kultūra palaipsniui ėmė keltis į naujas erdves ir ieškoti neįprastų būdų, kaip neprarasti ryšio su žiūrovu.
Visgi jau po mėnesio, balandžio 16-ąją per 60 šalyje veikiančių teatrų, operos ir kitų scenos meno atstovų prašo valdžios karantino metu leisti repetuoti mažomis grupelėmis, užtikrinti finansus naujiems darbams kurti.
Sustojus kultūriniam gyvenimui, Europos šalyse imamasi skirtingų priemonių gelbėjant kultūrinių, visuomeninių renginių sektorių. Atšaukus masinius susibūrimus, ypač nepavydėtinoje padėtyje atsidūrė Lietuvos kultūros įstaigos bei renginių organizatoriai.
Tačiau balandžio pabaigoje, švelninant karantiną, vis daugiau įstaigų vėl atvėrė duris – archyvams, bibliotekoms ir muziejams leista atnaujinti veiklą, su sąlyga: jei bus laikomasi reikalavimų infekcijos plitimo prevencijai. Tokį sprendimą priėmė tuometis Sveikatos apsaugos ministras – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas Aurelijus Veryga.
Nuo karantino pradžios išmokos už kūrybines prastovas skirtos apie 300 meno kūrėjų.
Tuo pat metu Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, įveikęs karantino sąstingį, taip pat atveria savo erdves lankytojams ir kartu su teatru „Meno fortas“ kviečia į parodą „Kvadratas“, skirtą iškilaus teatro režisieriaus Eimunto Nekrošiaus gyvenimui ir kūrybai. Neeilinę parodą E. Nekrošiaus kūrybos gerbėjams primins „Meno forto“ išleistas Dmitrijaus Matvejevo fotografijų rinkinys „Nekrošiaus teatras: abipus uždangos“
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai lankytojus pasitiko taikydamas aukščiausio lygmens lankytojų aptarnavimo bei apsaugos sistemą. Siekiant užtikrinti visapusišką tiek lankytojų, tiek darbuotojų saugumą, parengtos muziejaus lankymo taisyklės, įrengtas temperatūrą matuojantis termovizorius, pasirūpinta kita reikalinga įranga.
Surengė pilietišką akciją: kada bus leista dirbti?
Užtat spektakliais ir muzikiniais pasirodymais visuomenę džiuginę šalies teatrai – viena labiausiai dėl karantino nukentėjusių sričių. Su dauguma Lietuvos teatrų dirbanti bilietų platintoja „Tiketa“ skaičiuoja, kad teatrai buvo priversti atšaukti arba į rudens sezoną perkelti per 800 pasirodymų, o bilietų pardavimai visiškai sustojo.
Gegužės 12-ąją dieną žinomi pramogų verslo žmonės, renginių organizatoriai ir kiti kultūros sektoriaus atstovai surengė pilietišką akciją – pasipuošė statybų atributika ir išėjo pasivaikščioti šalia Vyriausybės. Susirinkimas #kultūrosstatybos, kvietė valdžios atstovus į atvirą diskusiją, išreiškė nepritarimą jau patvirtintam pagalbos planui kultūros sektoriui ir prašė aiškių atsakymų į keliamus klausimus. Vienas iš jų: kada jiems bus leista dirbti?
Jau gegužės pabaigoje kultūros ministrui Mindaugui Kvietkauskui užsiminus, kad netrukus bus galima pradėti ruoštis renginiams, Lietuvos klasikinio ir šiuolaikinio scenos meno organizacijos nusprendė stabdyti kitą akciją, planuotą vykdyti gegužės 22 d. Katedros aikštėje. Vylėsi, kad Vyriausybė patvirtins planą, leidžiantį vykti renginiams, kultūros bendruomenei grįžti prie darbo.
„Poezijos pavasaris“ vidurvasarį
Karantino taisyklės, kurių prašoma laikytis – švelnėja, bet vis dar išlieka. Palaipsniui duris atveria muziejai. Pasirodo pranešimų, kad švelninant karantino ribojimus dėl masinių renginių, šalies nacionaliniai teatrai ir koncertų salės anksčiausiai į scenas grįš nuo birželio vidurio.
Balandį Lietuvos kino teatruose turėjusio pasirodyti filmo „Nova Lituania“ kūrėjai paskelbė naują premjeros datą. Debiutinis režisieriaus ir scenarijaus autoriaus Karolio Kaupinio filmas į kino teatrus atkeliavo kartu su jų atsidarymu – birželio 26-ąją. Net karantino metu apdovanojimus skynęs „Nova Lituania“ tapo, ko gero, laukiamiausiu lietuvišku filmu.
Siekdamas padėti nuo karantino apribojimų nukentėjusiems menininkams, Vilnius savo centrinę dalį pavertė viena didele meno galerija po atviru dangumi. Projekto „Menas be stogo“ metu 100 menininkų eksponavo savo meno kūrinius ant lauko reklamos stendų. Paroda po atviru dangumi atsidarė liepos 7-ąją ir truko ištisas tris savaites.
„Poezijos pavasaris“ taip pat nusikėlė į vidurvasarį: liepos 26 d. Vilniaus universiteto Botanikos sode Vingio parke Vilniuje, Nacionaliniame Kauno dramos teatro balkone ir Laisvės alėjoje, Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje prasidėjo 56-asis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“
Giedrą rugpjūčio 1-osios vakarą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvas įspūdingai sveikino savo žiūrovus po užsitęsusio renginių štilio. Klaipėdos elinge įrengtoje scenoje parodyta premjera „Skrajojantis olandas“, dedikuota Klaipėdos miesto gimtadieniui bei Muzikinio teatro Klaipėdoje 200 metų jubiliejui.
Rugpjūčio viduryje po penkių mėnesių pertraukos LNOBT atverė duris plačiajai publikai: įvyko mistiškojo Adolphe‘o Adamo baleto „Žizel“ premjera, parengta žymios ispanų choreografės Lolos de Ávilos.
Rugsėjį liaudies legenda virtusio poeto Pauliaus Širvio gyvenimas atgijo spektakliu Venclovų namuose-muziejuje. Nedidelis ir negausus poeto rankraščių palikimas buvo išsaugotas. Viena jų dalis saugoma Venclovų namuose-muziejuje. Tai P. Širvio meilės laiškai savo jaunystės mylimajai Alfonsai Žegliūnaitei, dienoraščių ištraukos bei poemų rankraščiai. Minėdamas Širvio gimimo 100-ąsias metines, muziejus surengė spektaklį, paremtą išlikusiais dokumentais bei poezija.
Antrasis karantinas – vėl viskas iš pradžių
Spalio viduryje išbandomas vietinis karantinas – jis įvedamas Kauno, Klaipėdos, Vilniaus, Šilalės, Širvintų, Telšių, Trakų savivaldybėse. Papildomi ribojimai iškart palietė ir šių miestų kultūros įstaigas: nurodyta riboti lankytojų srautus, užtikrinti ne mažesnį, kaip 10 kv. m patalpų plotą, tenkantį vienam lankytojui.
Bet, atsižvelgus į nepalankią epidemiologinę situaciją, Vyriausybė apsisprendė nuo lapkričio 7 dienos Lietuvoje trims savaitėms įvesti visuotinį karantiną. Padėčiai negerėjant, jis pratęstas iki 2021-ųjų sausio 31 dienos. Įsigalioja gerokai griežtesni ribojimai nei buvo iki šiol.
Karantino metu draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse viešose vietose organizuojami komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ar kiti tam tikrą laiką trunkantys organizuoti žmonių susibūrimai viešojoje vietoje.
Paskutine galimybe suskumba pasinaudoti Lietuvos nacionalinis dailės muziejus – Radvilų rūmų dailės muziejuje atidaryta ilgai laukta irakiečių kilmės amerikiečių menininko Michaelio Rakowitzo paroda „Nematomo priešo būti neturėtų (G salė)“. Ji veikė rekordiškai trumpai: tik vieną dieną – lapkričio 6-ąją. Galbūt dar bus šansų ją išvysti gyvai – bus eksponuojama iki 2021 m. vasario 15 d.
Nors ir renginyje be žiūrovų, LNOBT teatralams buvo įteikti prestižiniai apdovanojimai už didžiausius praėjusiųjų metų pasiekimus. Geriausia režisiere paskelbta Yana Ross, Boriso Dauguviečio auskaras už novatoriškus sprendimus skirtas Dariui Gumauskui, o Irenai Milkevičiūtei įteikta speciali padėkos premija už nuopelnus teatrui.
Daugiausiai apdovanojimų atiteko Karolio Kaupinio sukurtam filmui „Nova Lituania“, jis įvertintas kaip geriausias 2020 m. filmas. Metų geriausiu aktoriumi paskelbtas Valentinas Novopolskis už vaidmenį filme „Olegas“. Už Metų geriausios aktorės vaidmenį apdovanota Indrė Patkauskaitė ( filmas „Išgyventi vasarą“).
Muziejų nakčiai taip pat buvo lemta išsipildyti. 2020 m. lapkričio 14 d. vakarą Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai prisijungė prie visą Europą apimančios iniciatyvos, pakvietė saugiai leisti laiką namuose ir pasinerti į virtualius renginius bei pramogas.
Gruodžio pabaigoje Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus pradeda didžiausią savo istorijoje projektą – parodą po atviru dangumi „Įstabioji teatro istorija“, skirtą Valstybės teatro 100-mečiui.
Parama kaimynams
2020-aisiais tautiečiai įvairiomis akcijomis palaikė kaimynines šalis. Minėdami 29-ąsias Sausio 13-osios metines Lietuvos žmonės ištiesė pagalbos ranką kaimyninei Ukrainai: ketvirtąsyk organizuojamame paramos koncerte „Kartu iki pergalės“ rinko lėšas karo niokojamos šalies gyventojams.
Baltarusijoje besitęsiant opozicijos protestams po ginčijamų prezidento rinkimų, suteikusių šeštąją kadenciją autoritariniam lyderiui Aleksandrui Lukašenkai, Lietuvos vizualiųjų menų kūrėjai susitelkė kilniam tikslui, kad padėtų nuo smurto nukentėjusiems baltarusiams.
Paramos iniciatyva „Freedom first. Go, Belarus“ kartu su menininkais pristato virtualų meno kūrinių aukcioną, kurio metu dalis surinktų lėšų bus skirta „BY Help“, kuri nuo 2017 metų kryptingai gina sužeistus, suimtus, persekiojamus baltarusius ir jų šeimas.
Valstybinis Vilniaus mažasis teatras (VMT) prisijungė prie pasaulio teatrus sujungusios iniciatyvos ir kvietė į atvirą dramaturgo Andrejaus Kureichiko pjesės apie įvykius Baltarusijoje skaitymą. Atėję į VMT išgirdo pjesę „Įžeisti. Baltarusi(j)a“– vos parašyta, ji žaibiškai pasklido po įvairių šalių scenas ir tapo vienu būdų parodyti solidarumą su laisvės siekiančiais baltarusiais.
Palaikant už demokratiją savo valstybėje kovojančius baltarusius, ant LNOBT fasado simboliškai nušvito Lietuvos ir Baltarusijos vėliavos. Balta ir raudona – senosios Baltarusijos vėliavos spalvos.
2020-ųjų parodos: tapatybės paieškos ir atidus žvilgsnis į „veidus iš būtojo laiko“
Vilniaus paveikslų galerija metų pradžią pasitiko papildydama ekspoziciją – į Lietuvą sugrąžintas 1893 m. Vilniuje nutapytas Mato Römerio paveikslas iš Andriaus Jankausko kolekcijos
„Pavasaris Vilniuje“.
Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Arka“ atidaryta Algimanto Stanislovo Kliaugos paroda „Tapatybės ženklai“
2019 metų pabaigoje atsidariusią ir į 2020-uosius peršokusią MO muziejaus didžiąją parodą „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ spėjo pamatyti daugiau nei 140 tūkstančių lankytojų. Itin didelio susidomėjimo sulaukusią parodą galima pavadinti lankomiausia pastarojo laikotarpio meno paroda.
Vilniaus gimtadienio išvakarėse Lietuvos dailės muziejus ir Vilniaus universiteto biblioteka pakvietė į Vilniaus paveikslų galerijoje atidaromą parodą „Pirmą kartą lietuviškai: Vilniaus vardas Mikalojaus Daukšos Katekizme“.
Ankstyviausias iki šiol žinomas šaltinis, kuriame sostinės vardas užrašytas lietuviškai, yra būtent 1595 m. Vilniuje išleistas M. Daukšos Katekizmas. Šios knygos viršelyje Lietuvos sostinės vardas lietuviškai užrašytas vietininko linksniu – „Wilniuie“ (pilnas įrašas knygoje: Katekizmas. Ižspaustas Wilniuie Metusę vžgimimo Wieszpaties 1595).
Lietuvos dailės muziejus ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pakvietė į Vilniaus paveikslų galerijoje atidaromą parodą „Veidai iš būtojo laiko: kunigaikščiai Oginskiai – kultūros mecenatai“.
Lietuvoje Oginskių vardą primena įvairūs architektūros ir meno paminklai, susiję su giminės meniniais užmojais bei įvairiapuse veikla. Oginskiai gausiai rėmė katalikų bažnyčių, stačiatikių cerkvių statybas, renovacijas, tarp ryškiausių pavyzdžių neabejotinai yra Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios Dievo Kūno koplyčia.
Pirmojoje 2020-ųjų metų Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) parodoje buvo pristatyta daugiau nei 50 Lietuvos ir užsienio kūrėjų darbų. Atviro kvietimo būdu rengtos parodos „Galva su daug minčių“ atidarymas tęsėsi net 3 dienas.
Meno mugės „ArtVilnius’20“ organizatoriai dėl tarptautinės COVID-19 viruso grėsmės imasi išankstinių saugumo priemonių. Nuspręsta perkelti šių metų renginio datą iš birželio 4–7 dienos į rugpjūčio 27–30 d.
Neįtikėtini viražai – iš rugpjūčio 27–30 d. renginys perkeltas į spalio 2-4 d. dienas. Laimei, ši data buvo galutinė, renginys įvyko – „Litexpo“ parodų ir kongresų centre.
Tradiciškai išrinktos geriausios galerijos, menininkai ir kūriniai. Geriausieji buvo apdovanoti „Litexpo“ vykusioje ceremonijoje bei neformaliame mugės atidaryme.
Geriausio „ArtVilnius‘20” menininko titulas už nuolatinį fotografijos medijos permąstymą ilgametėje praktikoje skirtas fotografui Remigijui Treigiui. Jo menines fotografijas mugėje pristatė Klaipėdos galerija „Baroti“. Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos galerija „Baroti“ taip pat pripažinta geriausia mugės galerija ir pažymėta už brandų aukštos kokybės meną.
Estijos dailės akademijos galeriją „Eka gallery“ komisija pažymėjo už stiprius jaunų menininkų darbus. Paryžiaus galerija „Galerie Nivet-Carzon“ geriausia pripažinta už ironiją, nekomercinį požiūrį ir netikėtą žaismę.
Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) pradedančiųjų menininkų darbus pristačiusi penktoji paroda „JCDecaux premija 2020: Turiu žodžius“ paskelbė nugalėtoją ir publikos prizo laureatę.
Tarptautinė komisija šiemet apdovanojimą skyrė Lietuvoje gyvenančiai suomių menininkei Sallamari Rantala už skulptūrinę instaliaciją „Sutemo prieš mums išeinant“. Menininkei atiteko lauko reklamos kompanijos „JCDecaux Lietuva“ įsteigta 4000 eurų premija bei galimybė savo darbus eksponuoti lauko reklamos erdvėse.
Savo 80-metį paminėjęs Nacionalinės premijos laureatas, grafikas, skulptorius, medalių kūrėjas ir tapytojas Petras Repšys pristatė retrospektyvinę savo darbų parodą Lietuvos nacionaliniame muziejuje (LNM).
Pokyčiai teatre – iš laikinų vadovų į nuolatines pareigas
Kultūros ministerijos konkursą eiti 8 dešimtmečius skaičiuojančio Juozo Miltinio dramos teatro vadovo pareigas laimėjo laikinasis teatro vadovas Antanas Venckus. A. Venckus – aktorius ir režisierius, buvęs ilgametis Šiaulių dramos teatro vadovas. Juozo Miltinio dramos teatro vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai.
Klaipėdos dramos teatro vadovo pareigos teko Tomui Juočiui, dabartiniam šio teatro vadovui.
Kaip skelbė Kultūros ministerija, konkursą eiti Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) generalinio direktoriaus pareigas laimėjo Martynas Budraitis, dabartinis šio teatro vadovas.
VMT vadovu tapo Simonas Keblas, buvęs šio teatro kūrybinės dalies vadovas.
Lietuvos rusų dramos teatro (LRDT) vyriausiasis režisierius Jonas Vaitkus paliko šias pareigas, bet su LRDT neatsisveikino – toliau prižiūrės šio teatro Didžiojoje scenoje savo sukurtus spektaklius, o ateityje tikino turįs ir daugiau kūrybinių planų.
Per daugiau kaip dešimtmetį darbo LRDT J. Vaitkus sukūrė daugiau kaip 10 spektaklių, sudarančių šio teatro repertuaro aukso fondą, tarp jų – „Eglutė pas Ivanovus“, „Eugenijus Oneginas“, „Septynios gražuolės“, „Septyni fariziejaus Sauliaus penktadieniai“, „Karalius Lyras“ ir „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“.
Kultūros ministerijos konkursą eiti Kauno valstybinio lėlių teatro vadovo pareigas laimėjo Rasa Bartninkaitė. Iš trijų nuotoliniu būdu konkurse dalyvavusių pretendentų ji surinko daugiausiai konkurso vertinimo komisijos balų.
Kovidiniai teatrų metai: sukaktys, atšauktos gastrolės, premjeros ir žengimas į neišvengiamą virtualybę
Klaipėdos muzikinis teatras šįmet mini 200 metų sukaktį. Per du gyvavimo šimtmečius Klaipėdos muzikinis teatras – vokiškasis (1820–1944) ir lietuviškasis (1922–2019) – pergyveno įvairius periodus, paženklintus ne tik aukštais meniniais proveržiais, ryškiomis sėkmėmis, bet ir nuosmukiais bei negandomis. Patyrė ne tik meninio lygio svyravimus bei finansinį nepastovumą, bet ir istorinius, politinius virsmus, drastišką santvarkų kaitą, sociokultūrines traumas, miesto bei jo gyventojų tapatybės kitimo laikotarpius.
Didžiųjų metų švenčių teatro dovana publikai – „Spragtuko“ peržiūra internete. Kokios šv. Kalėdos be „Spragtuko“? Tad antrąją švenčių dieną Klaipėdos muzikinis teatras pakvietė kartu praverti uždangą į daug paslapčių ir netikėtumų kupiną teatro pasaulį.
Prieš 80 metų Panevėžyje pradėtas steigti dramos teatras. 1940 metų lapkričio mėnesį Panevėžyje buvo oficialiai įkurtas dramos teatras, o 1941-ųjų kovo 15 dieną įvyko pirmoji naujojo teatro premjera – Juozo Miltinio „Sidabrinis slėnis“ pagal Nikolajaus Pogodino pjesę.
Dar vasario mėnesio pabaigoje pasirodžius pirmiesiems pandemijos suvaržymų ženklams Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pranešė atšaukiantis mėnesio trukmės spektaklio „Lokis“ (rež. L. Twarkowski) gastroles Kinijoje. Buvo numatyta, kad spektaklis aplankys penkis Kinijos miestus ir bus parodytas iš viso aštuonis kartus. Į kai kuriuos rodymus bilietai jau buvo išpirkti. Sprendimas atšaukti gastroles buvo priimtas kartu su gastrolių organizatoriais Kinijoje.
Neabejotinai, vienas ryškesnių atsikuriančios Lietuvos teatrinių įvykių – viena pirmųjų premjerų nepriklausomoje Lietuvoje – spektaklis „Ten būti čia“. Kalbama, kad frazes iš spektaklio citavo visi ir visur: jaunimas gatvėje, studentai universitetuose ir netgi pats Vytautas Landsbergis. Kovo 22-ąją pirmasis O. Koršunovo spektaklis šventė 30-metį.
Beje, šiame sezone, režisierius O. Koršunovas ir jo OKT/Vilniaus miesto teatras minėjo dar dvi svarbias sukaktis – režisieriaus kūrybinį 30-metį ir teatro veiklos 20-metį.
Gruodžio 27-ąją Platono „Puota“ atgimė transliacijoje iš baro: OKT/Vilniaus miesto teatro jutube ir feisbuko paskyrose įvyko filosofo, teologo Ervino Koršunovo režisuojamos Platono „Puotos, arba apie dangiškųjų ir žemiškųjų kūnų (ne)meilę“ video premjera.
2020-ieji knygų pasaulyje: gyvatės deda geležinius kiaušinius
Metų pradžioje Grigorijaus Kanovičiaus prisiminimų romanas „Miestelio romansas“ sugrįžo su nauju Jokūbo Jacovskio dizainu. Autentiškų prisiminimų romanas, kuriame pasakojama, kaip 1920–1941 metų istoriniai įvykiai keitė Lietuvos miestelių gyventojų – žydų, lietuvių, lenkų, rusų – likimus.
2020-ųjų Vilniaus knygų mugėje apsilankė beveik 73 tūkst. lankytojų. Šių metų programą galima pavadinti tikrai stipria: išskirtinai Jonui Mekui skirta diskusija, du Knygos kino salės seansai, domūs svečiai, apie kurių knygas kalbama iki šiol, lietuvių rašytojai, kurių naujų knygų visad laukiama.
Vilniaus knygų mugėje paskelbtos geriausios metų knygos keturiose kategorijose: knygų vaikams, paaugliams, suaugusiems ir poezijos.
Knygos vaikams kategorijoje laimėjo Ignės Zarambaitės ir Vandos Padimanskaitės knyga „Stebuklingi senelio batai“. Knygų paaugliams kategorijoje – Ilonos Ežerinytės knyga „Skiriama Rivai“, geriausia poezijos knyga paskelbta Vytauto Kazielos „Alyvmedžiai“, geriausia metų knyga suaugusiems tapo Marijaus Gailiaus „Oro“.
Kūrybiškiausios knygos apdovanojimas skirtas Vidui Morkūnui už knygą „Pakeleivingų stotys“
Jotvingių premija šiemet skirta poetui, rašytojui Alvydui Šlepikui už jo eilėraščių rinktinę „Mano tėvas žūsta“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019). Jaunojo jotvingio premija atiteko poetei, rašytojai ir vertėjai Ievai Toleikytei už eilėraščių knygą „Raudonas slidus rūmas“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020). Abiejų knygų dailininkė Deimantė Rybakovienė.
Jono Aisčio literatūros premijos skyrimo komisija nutarė 2020 m. Jono Aisčio literatūros premiją skirti poetui, eseistui, prozininkui Donaldui Kajokui už aistiškos lyrizmo dvasios puoselėjimą knygoje „Juodraščiai. 1977–1985“ (Kauno r. muziejus, 2019).
Dėl padidėjusios viruso COVID-19 grėsmės Europoje pirmoje kovo mėnesio dekadoje Tarptautinių knygų mugių atšaukimų serija tęsiasi: Leipcigo knygų mugės pavyzdžiu trečiadienį pasekė ir tarptautinė Londono knygų mugė, kuri turėjo vykti kovo 10-12 dienomis. Šioje mugėje Lietuvos kultūros institutas planavo du Lietuvos renginius: savo kūrybą turėjo pristatyti knygų vaikams kūrėja Rasa Jančiauskaitė, Benas Bėrantas būtų pasidalijęs literatūros agento patirtimi. Lietuvos kultūros institutas kartu su Lietuvos leidėjų asociacija taip pat turėjo įrengti nacionalinį Lietuvos stendą, į mugę ketino vykti Lietuvos leidyklų atstovai. Deja.
Vertėjo krėslo premija šiemet skirta Laurai Laurušaitei už latvių rašytojos Noros Ikstenos romano „Motinos pienas“ vertimą.
Devintus metus Lietuvos dizaino forumo iniciatyva rengiamas konkursas „Geras dizainas“ paskelbė geriausius 2020 m. lietuviško dizaino darbus. Leidinio kategorijoje pagrindinis apdovanojimas teko leidyklos „Dvi Tylos“ knygai „Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms“. Knygos autorės – Viktorija Aprimaitė ir Viktorija Urbonaitė, dizainą kūrė Ugnė Balčiūnaitė.
Baltijos knygos meno konkurse, kuris šiemet vyko Rygoje ir kuriame dalyvavo nacionaliniuose 2019 metų konkursuose apdovanotos knygos, gražiausia Lietuvos knyga išrinkta – Jonas ir Adolfas Mekai: „Gyvenimo lai(š)kai“ (knygos dailininkas ir sudarytojas – Kęstutis Pikūnas, išleido „Post scriptum. Littera“, spausdino spaustuvė „Petro ofsetas“).
Įvykę koncertai – nuo Bocelli iki pasimatymo prie fortepijono
Pirmą kartą Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje (LNF), Vilniuje, „pasimatyme prie fortepijono“ susitiko dvi pasaulinės fortepijono žvaigždės – pianistas Evgeni Bozhanov ir P. Korėjos „deimantu“ vadinama pianistė Yeol Eum Son.
Atlikėjų keliai ne kartą buvo susikirtę skirtinguose pasaulio kampeliuose, o Lietuvos nacionalinės filharmonijos scena apjungė juos į muzikinį duetą.
Tris kartus „Grammy“ apdovanojimui nomituotas Kauno simfoninis orkestras pasitiko 15-ąjį gimtadienį.
Vasario mėnesį maestro Gintaras Rinkevičius šventė šešiasdešimtąjį savo jubiliejų. Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro įkūrėjas, meno vadovas ir vyr. dirigentas šiai sukakčiai paminėti pasirinko išskirtinį kūrinį – vieno įtakingiausių XX a. kompozitorių Arnoldo Schoenbergo „Gurre-Lieder“ solistams, chorams ir simfoniniam orkestrui. Jubiliejiniai koncertai vyko Kauno valstybinėje filharmonijoje, Vilniaus kongresų rūmuose.
Ant buvusio Lituanicos fabriko įsikūrusio žymiojo senamiesčio išminčiaus pypkė 2020-ųjų rugsėjo rytą rūko geltonos spalvos dūmais. Žygimanto Amelyno ir Tado Šimkaus sukurtas senolis paskelbė atsakymą į kelias savaites kauniečius kamavusį klausimą: „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ organizuojamas Fluxus festivalis tikrai bus.
Spalio mėnesį Filharmonijoje įvyko valstybinio choro „Vilnius“ jubiliejinis 50-mečio koncertas (vadovas Vladas Bagdonas).
Vienas ryškiausių naujosios muzikos renginių Europoje, kasmetinis festivalis „Gaida“ šiemet minėjo 30-metį (vadovas Remigijus Merkelys).
Kinas ir karantinas
13-ajame Vilniaus tarptautiniame trumpųjų filmų festivalyje paskelbti filmai, pelnę geriausio vaidybinio, animacinio, dokumentinio bei geriausio lietuviško trumpametražio filmo titulus.
Nacionaliniame konkurse geriausio lietuviško trumpametražio filmo titulas atiteko režisierės Skirmantos Jakaitės animacijai „Žonglierius”.
Specialus paminėjimas atiteko lietuviškam Marijos Stonytės režisuotam filmui „Vienas gyvenimas” – už jautrų žvilgsnį į gyvybės trapumą, materijos laikinumą, grožį.
Vilniuje šiemet atidarytas jubiliejinis 15-asis prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“, iki karantino suvaržymų suspėjęs pasiekti 12 Lietuvos miestų.
Pirmasis į virtualiąją erdvę perkeltas jubiliejinis, jau 25-asis kino festivalis „Kino pavasaris“. Organizatoriai nenorėjo gręžiotis į praeitį – pagrindinė šių metų „Kino pavasario“ tema, vienijanti festivalio vizualinį identitetą, atidarymo filmą ir festivalio kino programą – „Ateitys“.
Dėl pandemijos kino teatruose negalėjęs vykti festivalis kovo 19- balandžio 2 dienomis pasiekė šešiolika Lietuvos miestų – buvo perkeltas į žiūrovų namų kino ekranus.
Taip „Kino pavasaris“ drauge su tuo pačiu metu prasidėjusiu tarptautiniu Kopenhagos dokumentinio kino festivaliu CPH:DOX tapo pirmaisiais pasaulyje kino festivaliais perkeltais į virtualiąją erdvę.
Per dvi savaites penkiose namų kino platformose sulaukta virš 58 tūkstančių peržiūrų.
Žinia apie per pirmąjį karantiną Vilniaus oro uoste atidarytą festivalio „Kino pavasaris“ patyriminių kino seansų ciklą „Aerokinas“ itin plačiai pasklinda tarptautinėje žiniasklaidoje – virš 400 publikacijų, radijo laidų ir vaizdo reportažų, kur įvairiausiomis kalbomis minimas „Aerokinas“, Vilniaus kino festivalis, sostinės vardas ir jos oro uostas. Nuo tokių prestižinių kanalų kaip „The New York Times“, „BBC radio“ iki „Euronews“, ir „Frankfurter Algemeine Zeitung“.
Šį kartą festivalio atidarymo ceremonija buvo kitokia, bet vis tiek išlaikė bendruomeniškumo dvasią. Jos transliaciją tūkstančiai žmonių stebėjo „Kino pavasario“ feisbuko paskyroje.
„Kino pavasario“ apdovanojimai taip pat virtualūs – paskelbti festivalio nugalėtojai bei daugiausia žiūrovų simpatijų sulaukęs filmas. Taip pat išreikštas palaikymas ir šalies kino teatrams. Savo favoritą išrinko ir vienas didžiausių Europos kino industrijos naujienų portalų „Cineurope“. Juo tapo Karolio Kaupinio filmas „Nova Lituania“.
Ir tai dar ne viskas: JAV Kino meno ir mokslo akademijos patvirtintos „Oskaro“ komisijos Lietuvoje sprendimu šiemet Lietuvos pretendentu siekti prestižinio „Oskaro“ tapo būtent K. Kaupinio filmas „Nova Lituania“ (prod. Marija Razgutė). Šiai juostai buvo suteikta galimybė pretenduoti į geriausio tarptautinio filmo nominaciją „Oskaro“ apdovanojimuose.
Tos pačios juostos prodiuserė M. Razgutė pateko į vieną stipriausių kino prodiuseriams skirtų renginių Europoje – „European Film Promotion“ (EFP) tinklo organizuojamą programą „Producers on the Move“. Lietuviai atrankoje dalyvauja kasmet, tačiau Lietuvos kandidatui pavyko ją įveikti ir kartu su stipriausiais tobulintis po dviejų metų pertraukos.
Prancūzijos kino teatruose įvyko Arūno Žebriūno juostos „Paskutinė atostogų diena“ premjera: šį filmą galėjo pamatyti net 24 Prancūzijos miestų žiūrovai. Tai antrasis šiuolaikiniams kino ekranams pritaikytas lietuvių klasikos filmas.
77-ajame Venecijos kino festivalyje įvyko režisieriaus Marato Sargsyano debiutinio ilgametražio vaidybinio filmo „Tvano nebus“ (ang. The Flood Won‘t Come) pasaulinė premjera, kurioje kūrinį pristatė pats režisierius ir prodiuserė Ieva Norvilienė.
Dėl pandemijos tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje šiemet buvo atšaukta daugybė renginių. Europos šalių kino forumo „Scanorama“ direktorė ir meno vadovė dr. Gražina Arlickaitė rudenį patikino: šis festivalis, nepaisant bet kokių aplinkybių, vis tiek įvyks.
Ir jis įvyko: lapkritį startavusi kino teatruose „Scanorama“ persikelė į namus – dėl karantino apribojimų teko griebtis plano B.
Atidarymui pasirinktas švedų režisieriaus Magnuso von Horno filmas „Prakaituok!“ žiūrovams buvo paskutinis kino salėje prieš ilgą pertrauką – paskelbus karantiną festivalis persikėlė į virtualią erdvę internete.
Šiais metais Europos šalių kino forumas „Scanorama“ pristatė tarp vaidybinio ir dokumentinio kino teritorijų atsidūrusią lietuviškąją programą, apmąstančią skirtingas laiko patirtis. Joje sutilpo istorijos atspindžiai, asmeninės atminties refleksijos ir akistatos su kasdienybės metafizika.
Bendro ukrainiečių ir lietuvių kūrėjų dokumentinio filmo „Mėlyna kaip apelsinas žemė“ („The Earth is Blue as an Orange“) pasaulinė premjera įvyko Jungtinėse Valstijose, prestižiniame „Sundance“ kino festivalyje. Lietuvos kino režisierė Giedrė Žickytė šiuo filmu pradėjo prodiuserės karjerą, su pačios įkurta studija „Moonmakers“.
„Tai puiki galimybė per meną bei kultūrą atkreipti dėmesį į mūsų regionus“, – viename savo interviu pabrėžė filmo prodiuserė G. Žickytė. Šis filmas jai esą brangus ne tik dėl kinematografinės vertės, šiltos emocijos bei unikaliu kampu papasakotos istorijos, bet ir dėl to, kad šia bendryste išreiškiamas palaikymas Ukrainos žmonėms.
Projektas „Misija Sibiras“ pristatė naują dokumentinį filmą „Misija Sibiras’19. Paliesti tremtį“, kurio metu žiūrovai buvo supažindinti su tremties bei kalinimų istorija, siekusia ne tik Sibirą, bet ir Kazachstaną.
Paryžiuje įvyko speciali spaudos konferencija, kurioje Kanų kino festivalio direktorius Thierry Fremaux‘as pristatė filmus, atrinktus į oficialią festivalio programą. Tarp 56 filmų pateko ir Šarūno Barto drama apie pokarį Lietuvoje „Sutemose“ (In The Dusk).
Apdovanojimai: už šiuos ir praėjusius metus
Neišvengta akibrokšto Nacionalinės kultūros ir meno premijų įteikimo ceremonijoje. Devyniems kūrėjams vasario mėnesį įteiktos 2019-ųjų Nacionalinės kultūros ir meno premijos: svarbiausią kultūros srities įvertinimą gavo kino režisierius Algimantas Puipa, premiją pelnęs už kino vaizdų poetinę realybę, rašytojas Saulius Šaltenis – už daugialypę literatūrinę kūrybą ir išskirtinį stilių, kompozitorė Zita Bružaitė – už muzikos universalumą ir emocinį atvirumą, operos solistė Asmik Grigorian – už vokalinį meistriškumą ir įspūdingą artistinę įtaigą, aktorė Viktorija Kuodytė – už asmenybės žymę šiuolaikiniame teatre.
Viena premija taip pat skirta Lietuvos paviljoną Venecijos bienalei kūrusioms ir „Auksiniu liūtu“ ten įvertintoms menininkėms Rugilei Barzdžiukaitei, Vaivai Grainytei ir Linai Lapelytei. Joms nacionalinė premija bus teikiama už įkvepiantį bendradarbiavimą, kuriant aukščiausio lygio kritinį meną.
Prezidentūra anuomet aiškino, kad V. Kuodytė nebuvo įtraukta į Kultūros ministerijos Prezidentūrai pateiktą sąrašą ir jai nebuvo išrašytas leidimas patekti į Prezidento rūmus. Leidimų biurui derinant formalumus dėl leidimo suteikimo, laureatė išėjo ir su ja nepavyko susisiekti telefonu.
Prezidentūra nuoširdžiai atsiprašė laureatės V. Kuodytės ir jos artimųjų. G. Nausėda paskelbė ir asmeninį atsiprašymą savo feisbuko paskyroje. Tačiau dėl šio įvykio kilo tikras skandalas, socialiniai tinklai tiesiog ūžte ūžė.
Po kilusio kultūros bendruomenės ir kitų žmonių pasipiktinimo valdžios atstovai mėgino taisyti padėtį – Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas ir prezidento patarėja Sonata Šulcė atvyko atsiprašyti aktorės į spektaklį „Autonomija“, kuriame ji vaidino.
Galiausiai, didžiausią Lietuvos kultūrinį įvertinimą už asmenybės žymę šiuolaikiniame teatre V. Kuodytei įteikė pats Lietuvos prezidentas.
Šiemet dvylikai kūrėjų įteiktos Vyriausybės kultūros ir meno premijos: meno istorikei, parodų kuratorei Rasai Antanavičiūtei, grafikui, kaligrafui Albertui Gurskui, dailininkei Severijai Inčirauskaitei-Kriaunevičienei, baleto artistui Vytautui Kudžmai, aktorei, režisierei Birutei Marcinkevičiūtei (Mar), rašytojui Jaroslavui Melnikui, kino operatoriui Algimantui Mikutėnui, choreografei, šiuolaikinio šokio atlikėjai Airai Naginevičiūtei-Adomaitienei, tapytojai Audronei Petrašiūnaitei, altininkui Petrui Radzevičiui, kompozitorei Žibuoklei Rosaschi (Martinaitytei) ir menininkei Laisvydei Šalčiūtei.
Šiuos metus nuskaidrino žinios iš užsienio. Džiugu, kad talentingi šalies kūrėjai neliko nepastebėti.
Asmik Grigorian paskelbta geriausia operos soliste Italijoje: Nacionalinė muzikos kritikų asociacija paskelbė 39-ą kartą įteikiamų Franco Abbiati apdovanojimų laimėtojus. Juose geriausia operos soliste paskelbta A. Grigorian už Milano „La Scala“ scenoje atliktą Marietos vaidmenį Ericho Wolfgango Korngoldo operoje „Miręs miestas“.
Amsterdame Tado Kazakevičiaus fotografijų serija „Tarp Dviejų Krantų“ 2020 metų Pasaulio spaudos fotografijos konkurso (World Press Photo) „Portretinų fotografijų serijų“ temoje buvo įvertinta trečia vieta. 2020 metų konkurse dalyvavo 4282 fotografai iš125 šalių kurie konkursui pateikė 73996 fotografijas.
Nors sakoma, kad „savam krašte pranašu nebūsi“, bet įvertinimai vis tiek labai laukiami. Jau 19 metus organizuojamas „Lietuvos spaudos fotografija 2020“ konkursas šiemet sulaukė daugiau nei 3700 nuotraukų iš 120 fotografų visoje Lietuvoje.
Įteikti aukščiausi Kultūros ministerijos skiriami apdovanojimai – garbės ženklai „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Už aktyvią kultūrinę bei kūrybinę veiklą – paveldosaugininkui Rolandui Januliui, Lietuvos kultūros tarybos pirmininkei Dainai Urbanavičienei ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovei Laimai Vilimienei.
2020 metų kasmetinė Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija paskirta tenorui Kristianui Benediktui (Vaidui Vyšniauskui).
Naujas Kultūros ministras su komanda
Prezidentas G. Nausėda gruodžio pradžioje patvirtino premjerės Ingridos Šimonytės Ministrų kabineto sudėtį. Paaiškėjo, kad Simonas Kairys dirbs kultūros ministru. To paties mėnesio pabaigoje paskelbta ir kultūros ministro komanda.
Viceministrų pareigas pradėjo eiti Albinas Vilčinskas ir Vygintas Gasparavičius, netrukus prie jų prisidės dar du viceministrai – Daina Urbanavičienė ir Rimantas Mikaitis. Pareigas taip pat jau eina ministerijos kancleris Rolandas Kvietkauskas.
„In memoriam“: didžiausios 2020-ųjų meno ir kultūros pasaulio netektys
2020-aisiais į amžinybę iškeliavo visas būrys iškilių, Lietuvos kultūrai nusipelniusių asmenybių. Netekome garsaus profesoriaus, istoriko, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Edvardo Gudavičiaus, kompozitorių Algimanto Bražinsko, Vidmanto Bartulio, Fausto Latėno.
Po sunkios ligos iškeliavo žinomas lietuvių prozininkas, dramaturgas, dailininkas Romualdas Lankauskas. Eidamas 56-uosius metus mirė poetas Kęstutis Navakas, vos daugiau nei 30-ies sulaukęs tapytojas Jonas Jurcikas.
Netektį išgyveno pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis – mirė jo žmona, 91-erių Gražina Ručytė-Landsbergienė.
Šiais metais Lietuva atsisveikino su poete, žurnaliste, rašytoja Egle Juodvalke, prozininku, publicistu, žurnalistu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatu Petru Gediminu Isoku, aktoriumi ir skaitovu Raimundu Lukšu, kino ir teatro aktoriumi Karoliu Dapkumi,
grafike, akvarelininke, žinomo dailininko Antano Kmieliausko dukra Ramune Kmieliauskaite, Lietuvos baleto legenda, Maestro Elegijumi Bukaičiu, aktoriumi Gediminu Girdvainiu.
Eidama 78-uosius mirė buvusi operos solistė Danguolė Juodikaitytė-Adamkevičienė, vienas garsiausių Lietuvos operos solistų 84-erių Vaclovas Daunoras.
J. Miltinio dramos teatrą, Panevėžį ir visus teatro gerbėjus pasiekė liūdna žinia – eidamas 78 metus į amžinybę iškeliavo ilgametis šio teatro aktorius, Maestro J. Miltinio mokinys Algirdas Paulavičius.
Šią ašarų pakalnę šiemet paliko teatrologė, literatūrologė Irena Veisaitė, dailininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Linas Leonas Katinas.
Įsimintinas jubiliejų sąrašas
Lietuvos Steigiamajam Seimui – 100 m.
Julijai Beniuševičiūtei Žymantienei Žemaitei, prozininkei, dramaturgei – 175 m.
Žygimantui Augustui, Lietuvos DK ir Lenkijos karaliui – 500 m.
Barborai Radvilaitei – LDK didikei, Lenkijos karalienei, Žygimanto Augusto žmonai – 500 m.
Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui – 100 m.
Lietuvos metraščiui (Bychovco kronikai) – 500 m.
Jonui Smilgevičiui, publicistui, 1918 m. vasario 16 d.Nepriklausomybės Akto signatarui – 150 m.
2020-ieji paskelbti Tautodailės ir UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metais
Seimo nutarimu šie metai buvo paskelbti Tautodailės metais, siekiant visuomenę ir ypač jaunimą skatinti domėtis tautodailės raida, jos šakomis, suvokti tradicinės dailės ir amatų kultūrinę ir meninę vertę.
Simboliniais aukso vainikais buvo apdovanoti skulptorius Artūras Janickas iš Alytaus, audėja Aurelija Gražina Rukšaitė iš Kauno rajono ir kryždirbys Rimantas Zinkevičius iš Ukmergės krašto.
2020-ieji taip pat paskelbti UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metais, siekiant atkreiptį dėmesį į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų Lietuvos kultūros paveldo vietovių – Vilniaus istorinio centro, Kernavės archeologinės vietovės, Kuršių nerijos, Struvės geodezinio lanko reikšmę valstybei, didinti jų pažinimą, visuomenės supratimą apie šių vietovių išskirtinę visuotinę vertę, išsaugojimo ateities kartoms ir teisinės apsaugos svarbą.
UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metų minėjimas siejamas su svarbiomis jubiliejinėmis datomis. 2019 m. Vilniaus istorinis centras minėjo 25 metų, Kernavės archeologinė vietovė – 15 metų, 2020 m. Kuršių nerija – 20 metų, Struvės geodezinis lankas – 15 metų įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą sukaktį.
Lietuvos 2020-ųjų kultūros sostine tapo Trakų rajono savivaldybė.
