Pagrindinį Motinos vaidmenį kurianti Jovita Vaškevičiūtė pripažįsta, kad užduotis ne iš lengvųjų ir reikalauja nemenkų emocinių pastangų.

– Stebint Jūsų kūrybinę veiklą akivaizdu, kad nestokojate vaidmenų, koncertų, dalyvaujate įvairiuose projektuose, festivaliuose. Koks buvo Jūsų pastarasis kūrybinis sezonas?

– Kūrybiniai metai buvo tikrai įdomūs, įvairūs koncertai Lietuvoje, repertuariniai spektakliai Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre bei gastrolės užsienyje. Vienas įdomiausių projektų – „Opera pa Skäret“ („Opera ant ežero kranto“) 2023 metų vasarą vyko Švedijoje. Šaltas skandinaviškas klimatas tikrai nelepino, o ir darbas buvo itin intensyvus – mėnuo repeticijų ir net dvylika G. Verdi operos „Rigoletas“ spektaklių, kur atlikau Madalenos vaidmenį. Grįžus į Lietuvą laukė daug koncertų, operos „Mažvydas“ turas po visą Lietuvą, tad vasara buvo darbinga, mažai laiko liko daržovių auginimui ar mylimų gėlynų puoselėjimui.

Pieš keletą mėnesių sulaukiau choro „Vilnius“ vadovo ir kolegos Vlado Bagdono pasiūlymo dalyvauti šiuolaikinės operos „Kas Aš“ pastatyme, tad šis projektas ir vainikuos mano 2023 metų profesinį ir kūrybinį sezoną.

– Regis, Jums artima Lietuvos kompozitorių muzika ir sceniniai veikalai – sukūrėte įsimintinus vaidmenis Eduardo Balsio operoje „Kelionė į Tilžę“, Broniaus Kutavičiaus „Lokyje“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras), Jono Jurkūno „Mažvyde“ (ansamblis „Lietuva“). Dabar dalyvaujate penkių lietuvių kompozitorių bendrai kurtoje šiuolaikinėje operoje „Kas aš?“ Kokių spalvų, potyrių ieškote ir randate lietuviškoje muzikoje?

– Labai taikliai pastebėjote – man labai įdomi nacionalinė ir šiuolaikinė kūryba. Dažnai atlieku šiuolaikinę muziką, taip pat ir lietuvių kūrėjų. Esu baigusi fortepijono ir chorinio dainavimo mokslus, tad man patinka gilintis į kūrinius, analizuoti, ieškoti muzikoje užkoduotų muzikinių rebusų. Tikras džiaugsmas, kuomet gali diskutuoti ir kalbėtis su kompozitoriais, kurių kūryba atlieki. Tai iš tiesų nepaprasta. Šiuolaikinės operos „Kas Aš“ muzika labai įvairialypė, joje daug spalvų ir atspalvių – man dar nėra tekę atlikti penkių kompozitorių kūrybos vienu metu. Tai tikrai iššūkis, nekantrauju patirti galutinį rezultatą – tikrai, labai įdomu.

– Operoje „Kas Aš?“ kuriate pagrindinį Motinos vaidmenį. Tai juk pakankamai daugiabriaunis vaidmuo?

– Jaučiu vidumi, kad dar ir po operos „Kas Aš“ premjeros man liks daug klaustukų, neatsakytų klausimų. Greičiausiai į šiuos egzistencinius klausimus vienareikšmiško atsakymo ir nėra. Vaidmuo itin stiprus, gilus, jautrus, manau, abejingų neliks. Gvildenama amžina ir skaudi tėvų bei vaikų bendrystės problema. Artimo žmogaus nelaimė, liga yra opus klausimas... tikrai labai labai jautru. Man pačiai pats brangiausias turtas yra mano šeima. Su mama mus sieja ypatingas ryšys, aš ją jaučiu mus skiriant ir šimtams kilometrų. Mamos patarimai ir palaikymas man yra be galo svarbūs! Manyje bręsta Motinos vaidmuo, kurį aš kuriu Jovitos suvokimu ir emocijomis. Visuomet kiekvieną kuriamą vaidmenį „praleidžiu“ per savasties filtrus, tad šis Motinos vaidmuo ne išimtis.

– Operos siužetas sukasi apie opią problemą – psichikos sveikatą ir šeimos, visuomenės būvį ligos akivaizdoje. Ganėtinai neįprasta apie skaudulius be jokių pagražinimų kalbėti šiuolaikinėje operoje...

– Manau, kad muzika yra vienas galingiausių ir universaliausių būdų „ištransliuoti“ visą paletę pojūčių – pyktį, nuoskaudą, gėrį, blogį, skausmą. Neigti, bėgti, nepriimti sergančio žmogaus realybės nėra išeitis, atvirkščiai – gyvybiškai svarbu kalbėtis, suprasti, atjausti. Natūralu, kad neišvengiamai kyla egzistenciniai klausimai, jie ir gvildenami operos siužete bei desperatiškai ieškome atsakymų į klausimą „kas aš“? Kaip visuomenė ir artimieji suvokia ligonį ir jo artimą aplinką? Kaip tai keičia gyvenimo ciklą? Daugybė atsakymų, kylančių iš kiekvieno žmogaus suvokimo ir gyvenimo patirties. Gyvename kosminiame greityje, tad, man regis, labai tinkama šiuos opius reiškinius perteikti šiuolaikinės muzikos kalba. Liga, vienatvė, atskirtis nesirenka nei amžiaus, nei socialinio statuso.

– Operos iniciatoriai – valstybinis choras „Vilnius“ – ėmėsi išties sudėtingos užduoties – šiuo neramiu laikotarpiu kalbėti apie nepatogius dalykus. Labai svarbu, kaip šią užduotį mato ir kokius priima sprendimus kūrybinė komanda. Kokie Jūsų pirmieji patyrimai?

– Iš tiesų, stinga jėgų suvokti, kas vyksta mūsų pasaulyje – kiek skausmo, mirčių, nelaimių... Baugina vien mintis, kad tu negali imti ir pakeisti visko. Aš visada sakiau, kad viena iš mano svajonių būtų turėti burtų lazdelę – ja mostelėjus sustabdyčiau žmonijoje tvyrantį blogį, skriaudas, bet... tai tik vaikiška, graži svajonė... Vadinkite mane naivuole, bet puoselėjant tokią svajonę ir viltį šiek tiek lengviau gyventi.

Kalbėti apie tai, kas nepatogu ir drąsiai siekti savo tikslų yra didelis iššūkis ir tai sveikintina! Tad džiaugiuosi, kad choras „Vilnius“ ėmėsi šios iniciatyvos, o statytojų komanda entuziastingai ėmėsi darbo. Tai didelis ir šaunus kūrybinis procesas, pasitelkti pripažinti scenos profesionalai.

– Šiuolaikinė opera „Kas aš?“ bus pristatyta ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Ko tikėtis operos klausytojams?

– Labai kviečiu ateiti visus į šiuolaikinės operos „Kas Aš?“ spektaklius. Visų pirma – tai naujas kūrinys, net penki kompozitoriai sujungė savo kūrybines muzikines galias ir tai yra unikalus reiškinys. Spektakliui suburta labai stipri kūrybinė komanda – režisierius Alvydas Šlepikas, dirigentas Artūras Dambrauskas, scenografė ir kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė, choreografė Indrė Puišytė-Šidlauskienė, valstybinis choras „Vilnius“ ir daugelis kitų. Su kolega tenoru Mindaugu Jankausku savo balsų raiška ieškosime atsakymų į pagrindinį operos klausimą – „Kas Aš?“ Lauksime žiūrovų vertinimo.

– 2023-ieji, tokie neramūs, skaičiuoja paskutinius mėnesius ir greitai įžengsime į 2024-uosius. Kokių svajonių, kūrybinių planų laukiate sekančiais metais?

– Aš labai džiaugiuosi kiekvienu darbu ir kiekvienu išėjimu į sceną – tai tikrai didelė duotybė menininkui. Vienas iš mano pačių mylimiausių posakių yra „Net jei tau uždarė duris, ir uždėjo spynas, tikėk ir lauk, nes niekas niekada neuždarys durų, kurias tau atidarė Dievas“. 2024-ieji, jei Dievas duos, bus labai įtempti – laukia daug naujų darbų.

Nesu nelinkus iš anksto kalbėti ir džiaugtis būsimais įvykiais, bet 2024-2025 metais pradedu naują darbą Vokietijoje, kur ruošiu išsvajotą Herodiadės vaidmenį Richardo Štrauso operoje „Salomė“. Na, o visi kiti planai tegul lieka maža paslaptimi. Sau linkiu nepaliauti svajoti, nes svajonės pildosi!

Šiuolaikinės vienaveiksmės operos „Kas Aš?“ premjera – lapkričio 25 d., 19 val. Vilniaus senajame teatre. Kiti spektakliai: Varėnoje (11.28), Panevėžyje (12.01), Plungėje (12.06) ir Alytuje (12.12)

Režisierius, libreto autorius Alvydas Šlepikas
Scenografė, kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė
Choreografė Indrė Puišytė-Šidlauskienė
Šviesų dailininkas Džiugas Vakrinas
Vaizdo projektorių autorius Oskaras Stirna
Dekoracijų kūrėjas Remigijus Jančauskas
Garso režisierius Vilnius Narvilas
Dirigento asistentas Giedrius Pavilionis

Dirigentas Artūras Dambrauskas

Vaidmenys ir atlikėjai:

Jovita Vaškevičiūtė – Motina
Mindaugas Jankauskas – Sūnus Algis
Gintautas Skliutas – Algio Tėvas
Aurelija Stasiulytė – Mergina
Konstantinas Toman – Merginos Tėvas
Alfredas Miniotas – Valkata
Valstybinis choras „Vilnius“
Rytas Svilainis – elektroninė muzika

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt