Kompozitoriaus kūryba unikali ir originali
„A. Raudonikis suformavo savitą stilių, kūrė nuostabaus grožio melodijas, kurios ir per daugybę metų išlaiko savo patrauklumą, jos išlaikys ir toliau. Didelė užuojauta mums visiems“, – kalbėjo T. Makačinas.
Paklaustas, ar koks nors kūrėjas galės prilygti A. Raudonikiui, ar kas nors eis panašia linija, T. Makačinas svarstė, kad tikrai ne. Kompozitoriaus kūryba unikali ir originali, dabartinė kūryba – kitokia.
„Viskas keičiasi, tik žmogiškos vertybės – ne. Nesikeičia emocijos, nuoširdumas, padorumas... Kiek to yra? Šitokia tradicija, žinoma, gyvuos, kas sugebės, tas profesionaliai tai tęs, o koks to viso tęsimo veidas, – nutęsė T. Makačinas. – Žmonės dirba, stengiasi, tai tiek. Kad kas nors mėgdžiotų, kažką panašaus darytų? Niekas nesugebės taip – nei mąstyti, nei galvoti. Mąstoma kitaip, kitos kartos yra. Dieve, nuo jo aktyvios kūrybos – jau faktiškai trečia karta... Nesikeičia tik bendražmogiškos vertybės, estetinis grožis... ir profesionalumas“, – kalbėjo T. Makačinas.
A. Raudonikis, anot kolegos, prie šiuolaikinės prodiuserinės sistemos visiškai nepritapo, jis nebesireiškė dabarties muzikoje.
„Yra jo palikimas, kurį reikia branginti, visas dainas naujai aranžuoti, peraranžuoti, nepalikti senuose pavidaluose, modernizuoti skambesį... Čia tam tikra ir pareiga, ir pagarba jo visiems darbams. Branginti savo didį paveldą reikia visiems, nes tai mūsų kultūros rimta dalis“, – pabrėžė T. Makačinas.
Paliko didelį palikimą
Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkas Mykolas Natalevičius A. Raudonikį įvardino kaip senosios estrados profesionalą.
„A. Raudonikis paliko labai didelį, įvairių kūrinių palikimą, kuris sudaro daugiau negu 700 kūrinių. Aišku, absoliučiai didžiąją jų dalį sudaro estradinė muzika. Tai kūrėjas, kurio muziką žino didžioji dalis klausytojų. Vienas iš tų kūrėjų, kuris savo laiku aktualizavo dainą kaip žanrą, gebėjo meistriškai derinti emocijas. Tokiame lakoniškame dainos formate gebėjo suderinti įvairias emocijas. Šiuo atžvilgiu jis neprarado ryšio su tradicinėmis dainos žanro vertybėmis, žmonės jį tikrai prisimins kaip vieną iš garsiausių Lietuvos estradinės muzikos kūrėjų“, – neabejojo pašnekovas.
M. Natalevičius svarstė, kad galbūt A. Raudonikio didžiausios vertybės muzikoje – gebėjimas paprastu būdu perteikti įvairias emocijas: „ Kadangi jis kūrė to meto populiariąją muziką, vienas iš svarbiausių jo aspektų – kaip jis gebėjo natūralų muzikalumą perteikti paprastais formatais, kurie buvo suprantami patiems įvairiausiems žmonėms. Paprastumas, kūrybinis nuoširdumas, muzikalumas – turbūt ir yra didžiausios jo kūrybos vertybės.“
Ar mokiniai seks A. Raudonikio pramintu keliu? „Galbūt čia yra kiek sudėtingesnis aspektas. Vis tiek, senoji estrada yra toks gana specifinis žanras, kuris susijęs ir su tam tikru etapu. Galbūt ta muzikos spalva, kuri buvo tada kuriama – ji iš esmės išliks, ko gero, kaip unikalus istorijos potėpis. Bet, manau, tiek ir šiuo metu kuriantys žmonės – jie gali pasisemti iš A. Raudonikio muzikos paprastų vertybių, nuoširdumo ir emocinės raiškos aiškumo.
Algimantas Raudonikis yra parašęs daugiau kaip 700 įvairių žanrų kūrinių. Didžiąją jo kūrybos dalį sudaro estradinė muzika – dainos, šokiai, pjesės pučiamųjų orkestrams, akordeonui, fortepijonui. Taip pat sukūrė nemažai choro dainų, kūrinių liaudies instrumentams, jų ansambliams ir kapeloms (specialiai kūrė saviveiklos kolektyvams). Būdingi Algimanto Raudonikio dainų bruožai – melodingumas, nuoširdumas, paprastumas, lyrizmas, optimizmas, glaudus ryšys su klasikinėmis tradicijomis. Tarp garsiausių jo dainų – „Švelnumas“, „Lauksiu tavęs ateinant“, „Laiškas motinai“, „Dar širdyje ne sutema“ ir kitos.
A. Raudonikis buvo apdovanotas Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2004).
Užuojautą reiškia šalies vadovai
Prezidentas Gitanas Nausėda ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen reiškia užuojautą dėl Lietuvos kompozitoriaus, kultūros ir meno veikėjo Algimanto Raudonikio mirties, praneša Prezidentūra.
„Lietuvos muzikos kultūra neįsivaizduojama be ryškaus Algimanto Raudonikio fenomeno. Karta iš kartos atliekamos šio kūrėjo dainos, dažnai siejamos ir su liaudies kūryba, tapo lietuviškos muzikos klasika. Į mūsų šalies istoriją įėjęs kaip unikalaus braižo kompozitorius, reikšmingai papildęs įvairių žanrų muzikos lobyną, legendinis kūrėjas mūsų atmintyje visuomet liks populiariosios vokalinės muzikos legenda“, – rašoma šalies vadovo užuojautoje.
„Netekome išskirtinės muzikos pasaulio asmenybės. Su legendinio kompozitoriaus melodijomis užaugo kelios gerbėjų kartos Lietuvoje. Jo dainos daugelį dešimtmečių lieka populiarios ir skamba tiek asmeninėse šventėse, tiek solidžiose salėse. Dėl šios netekties nuoširdžiai užjaučiu šeimą ir artimuosius, kūrybos gerbėjus ir visą kultūros bendruomenę“, – sako parlamento vadovė.
