Išliko ir dvaro pastatai
Kadaise garsių istorinių asmenybių – didikų Radvilų, Čapskių, Košelevskių, Stolypinų ir netgi poeto Kazio Binkio – valdytą Kalnaberžės dvarą aukcione už 73 000 eurų įsigijo Marius Šiburkis su šeima.
Kalnaberžės dvaro sodybą sudaro išlikę dvaro sodybos pastatai: rūmai, tvartas, kalvė, kluonas, arklidės vieta, parkas su tvenkiniais ir kanalais. Taigi, siekiant prikelti šį Kėdainių krašto kultūros perlą iš nebūties, darbo prieš akis išties apstu.
Dvare planuoja kurti muziejų
Dabar Kalnaberžės dvaro rūmai bei išlikę ūkiniai pastatai rekonstruojami, tvarkomas ir parkas. Taip pat naujieji šeimininkai puoselėja norą dvare įkurti muziejų.
„Tvarkomės ir projektuojamės savo jėgomis bei lėšomis. Darbo dar labai daug, – sako M. Šiburkis. – Norėtųsi dvarą paversti įdomiu traukos objektu ne tik kėdainiečiams, bet ir privačių, o galbūt ir viešų renginių vieta, – vizija, kas naujam gyvenimui prikeltą Kalnaberžės dvarą pripildys gyvybės, su „Rinkos aikšte“ pasidalijo pašnekovas. – Tvarkome parką, pašalinome menkaverčius želdinius. Sutvarkėme centrinį ratą prieš dvarą – čia jau pavasarį pasėsime veją, o rato centre taip pat pavasarį atsiras skulptūrėlė.
Kadangi jau pernai dažną savaitgalį apžiūrėti dvaro atvykdavo nemažai porų bei šeimų, sieksime, kad šiemet svečiai galėtų čia praleisti šiek tiek laiko, pasivaikščioti.
Parke yra kuo pasigrožėti. Tvarkydami radome įdomias šimtamečių medžių kompozicijas, kaip antai Liepų ratus, kurie praeity panašu, kad turėjo ir mitologines prasmes, – intriguoja naujasis šeimininkas. – Ateityje dvaro erdvėse norėtume įkurti muziejų. Tad kreipsimės į kėdainiečius: jeigu jie turi išsaugoję buvusių dvarininkų, kumečių, valstiečių daiktų, laiškų, fotografijų, paveikslų ar kitų praeities reliktų, prašytume juos paaukoti dvaro muziejui.“
Parke yra kuo pasigrožėti. Tvarkydami radome įdomias šimtamečių medžių kompozicijas, kaip antai Liepų ratus, kurie praeity panašu, kad turėjo ir mitologines prasmes.
Kalnaberžės dvaras – Radvilaitės kraitis
Kalnaberžės dvaras saugo turtingą bei margą istoriją. Jo sienos praeityje matė ir didžių savo šeimininkų gyvenimo pasiekimų, ir gėdingų nuopuolių.
XVIII a. pb. Kėdainių grafystė kaip kraitis atiteko Mykolo Radvilos Žuvelės dukrai Veronikai Joanai Radvilaitei, kuri ištekėjo už grafo Pranciškaus Čapskio.
Pasak Kultūros paveldo departamento, iš Frankonijos hercogystės vokiečių save kildinusios lietuviškosios Čapskių giminės linijos tėvonija buvo Kėdainiai. Šiame krašte apsistojo P. Čapskio ir Veronikos Radvilaitės sūnus Stanislovas (1779–1844), 1812 m. dalyvavęs Napoleono žygiuose.
S. Čapskio sūnus Eduardas po tėvo mirties 1847 m. apsigyveno paveldėtame Kalnaberžės dvare. 1863 m. dvaras buvo konfiskuotas, Eduardą apkaltinus bendradarbiavimu su Zigmanto Sierakausko būriu ir nuteisus tremtimi į Sibirą iki gyvos galvos.
Žymaus reformatoriaus gimtinė
Po 1863-iųjų sukilimo nusavinti dvarai pusvelčiui parduoti rusų generolams. Taip naujuoju Kalnaberžės dvaro šeimininku tapo generolas adjutantas Sergėjus Kušelevskis, 1868-aisiais dvarą kortomis pralošęs kitam rusų generolui Arkadijui Dmitrijevičiui Stolypinui, tuometiniam Rusijos imperijos pasiuntiniui Vokietijoje.
A. Stolypinas pastatė iki dabar išlikusius dvaro rūmus, kuriuose užaugo jo sūnus, ryškiausias Rusijos imperijos reformatorius Piotras Stolypinas. Po tėvo mirties jis tapo Kalnaberžės dvaro paveldėtoju ir su šeima čia praleisdavo daug laiko, rekonstravo iki šiol išlikusius neogotikinio stiliaus rūmus, rūpinosi parku.
1906 m. P. Stolypinas tapo Rusijos ministru pirmininku ir ėmėsi reformų, kurių žinomiausia – agrarinė. 1910 m. Kalnaberžės dvaro rūmuose buvo įvestas telefonas ir telegrafas, dvarą lankė ministrai.
Savo agrarinę sistemą P. Stolypinas bandė pritaikyti ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Rusijos imperijoje. Šios reformos tikslas buvo panaikinti Rusijos imperijoje vyraujantį bendruomeninį žemės valdymą atskiriant kiekvienam valstiečiui jo privačia nuosavybe tampančią žemę ir taip sukuriant pasiturinčių žemės savininkų sluoksnį.
Lemtingas pasikėsinimas
Tokia P. Stolypino politika ir pertvarkos patiko ne visiems, todėl prieš žymųjį reformatorių surengta net 11 pasikėsinimų. 1911 m. Kijevo teatre anarchistas Dmitrijus Bogrovas nušovė Stolypiną, o po 1917 m. Vasario revoliucijos Rusijoje nutraukta ir jo reforma.
Kalnaberžės dvaras iki 1914 m. priklausė Piotro sūnui.
Gyveno ir Kazys Binkis
Kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę, išsimokėtinai buvo pardavinėjami carinių valdininkų dvarai. 1924 m. Kalnaberžės dvarą ir 70 ha žemės įsigijo garsus to meto poetas avangardistas, keturvėjininkas Kazys Binkis su šeima. Tiesa, ūkininkas iš jo buvo nekoks. Kalnaberžės dvare virė literatūrinis gyvenimas, o apleistas ūkis kaupė skolas. Nebegalėjęs jų išmokėti, K. Binkis dvarą perleido Teisingumo ministerijai.
1925 m. Kalnaberžės dvare įkurta nepilnamečių berniukų kolonija. 1940 m. dvaras nacionalizuotas, o karo metu sunaikintas, daiktai išgrobstyti. 1949–1959 m. čia veikė vaikų namai, nuo 1959 m. – internatinė mokykla. Vėliau Kalnaberžės dvare įsikūrė „Žiburio“ kolūkio administracija.
2001 m. dvaras perleistas į privačias rankas. 2012-aisias – vėl sugrįžo valstybės žinion. O nuo 2022-ųjų Kalnaberžės dvaro sodyba, kaip minėta, rūpinasi nauji šeimininkai.
