Jaučia istoriko atsakomybę

Pirmoji B. Gailiaus grožinė knyga „Kraujo kvapas“, pasakojanti apie partizanų gyvenimą Lietuvoje, paskutiniuosius jų gyvavimo metus, pasirodė 2022 m. ir sulaukė gausių gerų atsiliepimų. Autorius prisipažįsta jau ir tada turėjęs ir knygos „Agentė“ idėją ir svarstęs, kurios imtis pirmiau, tad laukti ar ieškoti naujų minčių nereikėjo.

Tik rašyti antrąją knygą visgi, nors ir kaip norėtųsi, nebuvo lengviau. „Norėjosi, kad taip būtų, neslėpsiu, bet kažkaip kitaip viskas turbūt veikia literatūroje, nes su šituo romanu buvo kitokių iššūkių nei su „Kraujo kvapu“, – laidoje „ARTimai“ kalbėjo jis.

Vienas iš abiem knygoms būdingų galvosūkių – kaip suderinti istoriko ir rašytojo profesijas.

„Man kai kurie kritikai sako, kad gal ir ne visada pavyksta tą savo vidinį istoriką sutramdyti, ir aš jais tikiu. Bet šiaip aš stengiuosi sakyti sau ir kitiems, kad kai susiduria interesai istorinio tikslumo ir geros istorijos, tai aš stengiuosi, kad būtų gera istorija. Taip, intuityviai yra tas potraukis, norisi bandyti vaizduoti kiek įmanoma autentiškiau, gal net savotiška atsakomybė, nes kaip dabar atrodys, jei paaiškės, kad tu, istorikas, visas datas supainiojai, arba pavardę neteisingai užrašei“, – juokėsi jis ir pabrėžė, kad visgi, reikia atskirti, kad tai nėra akademinė studija – tai yra žymiai smagiau.

Būtent jo, kaip istoriko, nagrinėti laikotarpiai padiktavo ir abiejų romanų aplinkas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją