Vitas Luckus (1943-1987) - vienas reikšmingiausių XX a. II p. Lietuvos fotografijos meno kūrėjų, nutiesęs tiltą tarp tradicijos ir avangardo, tarp modernizmo ir postmodernizmo. Kartu su Antanu Sutkumi, Aleksandru Macijausku, Romualdu Rakausku, Algimantu Kunčiumi ir kitais bendraminčiais V. Luckus kūrė lietuvių fotografijos mokyklos pagrindus. Savo originalia raiška jis gerokai išplėtė dominavusios estetikos ribas. V. Luckus kūrė ne tik meninę, bet ir taikomąją fotografiją: buvo vienas novatoriškiausių mados ir reklaminės fotografijos kūrėjų.
Parodos kuratorė dr. Margarita Matulytė teigia, kad "Vitas Luckus - gęstančio modernizmo epochos žmogus, jautęs fotografijos, kaip tradicinės raiškos priemonės, išsekimą ir bandęs ją reanimuoti dokumentalizmo darbuose, siurrealių montažų cikluose, konceptualių knygų projektuose. Bet viskas, kuo kūrėjas atvėrė savo laisvąjį protą ir apie ką jis mąstė, buvo "žmogiška, pernelyg žmogiška".
Luckus vengė kompromisų ir prievolių, nepuoselėjo iliuzijų ir neskatino idealizavimų, neieškojo teisybės ir nemėgo nežinomybės, sau skelbė karus ir paliaubas kitiems. O už atlapų pagriebtą gyvenimą jis prisitraukė taip arti savęs, kad girdėjo jo gilų ir dažną alsavimą, į kurį pajėgė atsakyti sutramdytu įniršiu ir beprotiška meile - būtent tokios koncentruotos būsenos yra pripildyta visa menininko kūryba."
Svarbiausi Vito Luckaus fotografijų ciklai, visapusiškai atskleidžiantys menininko kūrybą, pristatomi penkiose parodos dalyse "Budėti. Tarp gyvenimo ir mirties", "Keliauti. Iki pasaulio krašto", "Konstruoti. Kitos realybės", "Suvokti. Žmogus en face" ir "Mąstyti. Mimo zona", kurias papildo menininko biografijos ir įžvalgų apie fotografijos mediją inkliuzai.
Kūrinius parodai skolino: Tatjana Luckienė-Aldag ir Kotrina Vita Ozbek, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Šiaulių "Aušros" muziejus.
