Šaltojo karo metais abiejose geležinės uždangos pusėse susikūrė aktyvios nepriklausomos muzikos scenos, įkvėptos pankų ir postpankų kultūros ir gyvuojančios cirkuliuojant perrašomoms garso kasetėms. Vakaruose tai buvo „pasidaryk pats“ euforijos dalis, o Rytuose subkultūros paprasčiausiai neturėjo kito pasirinkimo – čia netgi pats perrašymo veiksmas vedė į nelegalios veiklos zoną, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Rytinėje sienos pusėje jau aštuntojo dešimtmečio pabaigoje menininkai eksperimentavo su kalba, medijomis ar performanso menu. Tačiau užgimusi pankų kultūra radikalizavo šiuos procesus, siekdama įvaldyti naujausias meno kryptis DDR režimo sąlygomis. Šios scenos veikėjai be skrupulų maišė žanrus, šokinėjo nuo vieno stiliaus prie kito, atsiribodami nuo valstybės ir visuomenės tiek išoriškai, tiek iš vidaus.
Stumiami visuotinio nuobodulio, turėdami marias laiko ir laisvi nuo ekonominių įsipareigojimų (ar galimybių), jie dirbo be tikslo sukurti galutinį produktą, o jų muzika beveik niekuomet netapdavo leidybiniu projektu. Valstybės gyvavimo pabaigoje sienoms pradėjus vertis, situacija pasikeitė. Sienai sugriuvus, šios scenos dalyviai pasuko skirtingais keliais, kurie nuvedė į „Rammstein“, „Raster-Noton“, „To Rococo Rot“, „Tarwater“ ir kitas grupes.
Paskaitą, kurioje bus muzikos, filmų ir vaizdų, skaitys Alexanderis Pehlemannas, žurnalo „Zonic“ ir „Zonic Special“ leidyklos Leipcige redaktorius. „Zonic“ žurnalai ir knygos yra skirti anapus geležinės uždangos egzistavusioms subkultūroms.
Reginį remia Goethe’s institutas. Renginys nemokamas, išankstinė registracija nereikalinga. Paskaita vyks anglų kalba.
